Ar pagalvojate, jog maisto pramonininkai, norėdami uždirbti daugiau pinigų, sako vartotojams tikrai ne viską ir ne visai žinome, kokį maistą iš tiesų valgome? Štai 40 paslapčių, kurias atskleidžia užsienio maisto pramonės specialistai.
1. Pirmiausia geros naujienos sveikos gyvensenos šalininkams – didelės kompanijos išleidžia daugiau pinigų mažesnio kaloringumo produktams. Tai yra puiku! Juk galėsite išleisti mažiau pinigų, maitintis sveikiau ir numesti papildomus kilogramus.
2. Vartotojai nori sveikesnių produktų, todėl maisto industrijos pramonininkai atkreipia dėmesį ir duoda žmonėms tai, ko jie nori. Maisto gamintojai naudoja mažiau maisto priedų įvairiuose produktuose, tokiuose kaip šokoladas, sūris ar makaronai. Be to, kai kurie greito maisto restoranai jau patiekia natūralią vištieną.
3. Jei dažiklių nedaug, jie nekenkia. Tokios sudedamosios dalys, kaip dažikliai, skonio stiprikliai, gali būti naudojamos iki tam tikros ribos. Kai karamelės dažiklis buvo patvirtintas, niekas nenumatė, kiek ir kur jo bus iš tiesų naudojama. Dažiklio dedama į daugelį maisto produktų, apie kuriuos net nepagalvotumėte: sriubos, plovas ir net visų pamėgtuose mėsainiuose jų taip pat aptiktume. Taigi, jei dažnai renkatės maistą, kuris supakuotas į dėžutes, skardines ar maišelius, tuomet turėtumėte susirūpinti.
Geriau valgykite kuo įvairesnį ir šviežesnį maistą, daugiau ruoškite maistą patys ir atsisakykite perdirbtų ir greitai paruošiamų produktų.
Taip pat skaitykite: Norite atrodyti jaunesni? Šypsokitės
4. Natūralūs produktai smarkiai konkuruoja rinkoje. Pramoninkai, norėdami padidinti ekologiškų produktų paklausą, tikina, jog visi chemikalai, genetiškai modifikuoti organizmai ir pesticidai yra blogis, tačiau dauguma kai kurių prieštaravimų neturi jokio rimto mokslinio ir tyrimais pagrįsto pagrindo, todėl tai gali trikdyti vartotojus.
5. Neperskaitote etiketės? Nepirkite. Turbūt jau esate tai girdėję – jei neperskaitote žodžių ant pakuotės, geriau nepirkite to produkto. Visgi tokie sudėtingi pavadinimai kaip: riboflavinas, kobalaminas, piridoksaminas – viso labo B grupės vitaminai, kurie būtini mūsų sveikatai. Jei nežinote, ką reiškia vienas ar kitas žodis, geriau pasidomėkite prieš pirkdami.
6. Maisto pramonė – vartotojų naudai. Ne visos maisto bendrovės siekia tik pelno. Jos taip pat aiškinasi, ko nori žmonės, ir stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius.
Taip pat skaitykite: Slapti grožio priešai
7. Sintetiniai priedai. Vis daugiau šalių tobulina greitojo maisto pramonę, todėl didėja perdirbto maisto vartojimas ir nepanaudojami natūralūs ištekliai, kurių kartais ir pritrūksta. Pavyzdžiui, vanilė. Natūrali vanilė gaminama iš tam tikros rūšies orchidėjų ankščių, todėl sunku išgauti didelius jos kiekius. Visgi, vanilė gaminama ir iš dumblių – kvapas ir skonis yra toks pats kaip tikros vanilės, o jūs net nepastebėsite skirtumo.
8. Kukurūzų ar ryžių trapučiai – ne pats sveikiausias maistas. Paprastai jie gaminami iš perdirbtų miltų, iš kurių naudos mažai, o kur dar konservantai, kurių dėka trapučiai gali ant lentynos gulėti ištisus mėnesius. Laimei, daugėja gaminių su pilno grūdo miltais, todėl stenkitės rinktis būtent tokius.
Taip pat skaitykite: Maitinkite ne tik kūną – galvokite, ką valgote
9. Gamintojai slepia produktų sudedamąsias dalis po žodžiais „natūrali kvapioji medžiaga“ užrašu. Kartais visa tiesa nepasakoma, o sudėtingi pavadinimai paslepiami po gražiu natūralaus priedo užrašu. Tai kaip žinoti, kur tiesa, o kur pagražintas melas?
10. Raudona spalva daugumoje maisto produktų – susmulkinti vabzdžiai. Jei perskaitę etiketę rasite užrašą karminas arba košenilio (kochinelo) ekstraktas, tikriausiai tame produkte yra kokio nors džiovinto vabzdžio miltelių. Ši sudedamoji dalis gali sukelti alergiją, nors šis ekstraktas yra saugus maisto priedas. Kartais jis pakeičiamas naftos produktais, kurie gali sukelti vaikų hiperaktyvumą ir vėžio vystymąsi gyvūnams. Iš dviejų blogybių geriau rinktis mažesnę arba pirkti produktus be jokių priedų.
11. Ar žinojote, jog kartais cukrus slepiasi po kitokiais pavadinimais: fruktozės sirupas, gliukozė, kukurūzų sirupas, agavų nektaras ir sulčių koncentratas? Jei maisto produktas turi daug cukraus, kai kurie maisto gamintojai pavadina jį keliais skirtingais pavadinimais. Taip sukuriama iliuzija, kad daug šio „blogio“ nevartojate. Kilogramai auga ir nežinote kodėl? Atidžiau skaitykite etiketes.
Taip pat skaitykite: Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Atsargiai žavėkitės visomis cukraus alternatyvomis“
12. Bet kuriame maiste yra etiketėje neparašytų sudedamųjų dalių. Tyrimais įrodyta, jog teršalų liekanų yra beveik visuose maisto produktuose, o kur dar kenksmingos medžiagos pačioje pakuotėje. Jei produktas pakuojamas į dėžutes, jų gaminimo metu susigėrę chemikalai patenka ir į maistą. Populiarus bisfenolis A, kurio yra plastikinėse pakuotėse, – kenksmingas.
13. Ne visas maistas pažymėtas „skaidulų šaltiniu“ yra būtent toks. Būkite atsargūs – kartais dirbtinai pridėtos skaidulos nėra tokios, kokių aptiktume daržovėse, vaisiuose ir pilno grūdo produktuose. Dirbtinė ląsteliena gali sukelti pilvo pūtimą ir kitas sveikatos problemas. Skaitykite etiketes ir žiūrėkite, kad ten nebūtų maltodekstrino ar polidekstrozės.
14. JAV maisto ir vaistų administracija leidžia tam tikrą kiekį vabzdžių liekanų maisto produktuose, kurios atsiranda dėl surinkimo ir apdorojimo. 100 g riešutų sviesto yra net 30 vabzdžių dalelių. Nors ir skamba nemaloniai, toks kiekis neturi įtakos sveikatai.
15. Lydytas sūris riekelėmis ar kitas supjaustytas sūris – ne visai tikras sūris. Maisto pramonininkai, norėdami sutaupyti pinigų ir sutrumpinti sūrio gamybos procesą, panaikina pieną ir pakeičia jį pieno baltymais ar išrūgų koncentratais. FDA (JAV maisto ir vaistų administracija) nurodymu tokie maisto produktai negali būti vadinami sūriu, bet „baltyminiu gaminiu“.
Taip pat skaitykite: Sočiausi užkandžiai iki 100 kcal
16. Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo aliejus – ne būtinai aukščiausios kokybės produktas. Po vieno tyrimo net 70 proc. aliejaus buvo pašalintas nuo parduotuvių lentynų, nes tiesiog apkarto ir neatitiko aukščiausios kokybės aliejaus reikalavimų. Jei norite nusipirkti geriausią aliejų, ieškokite tamsaus butelio, kuris apsaugo aliejų nuo šviesos, ir išsaugo jo skonį ir kvapą. Be to, žiūrėkite į pagaminimo datą, kuri nurodoma ant kokybiško aliejaus.
17. Ledai – ne visada tikri ledai. Amerikoje ledai turi turėti mažiausiai 10 proc. pieno riebalų. Jei yra mažiau – tai ne ledai. Galbūt jau esate aptikę ledų, ant kurių pakuotės užrašyta „šaldytas pieno desertas“.
18. Ne visas graikiškas jogurtas yra sveikas. Kai kurie gamintojai jogurtui tirštumą suteikia dirbtiniu būdu. Natūralus graikiškas jogurtas neturi jokių papildomų priedų ir išrūgų produktų.
19. Įvairūs kepti traškučiai, kurie, kaip teigiama, turi mažiau riebalų, tikrai nėra sveikesni. Jie yra pagaminti iš perdirbtų bulvių dribsnių ir įvairių miltelių. Jei jau pirksite traškučius, žiūrėkite, kad jie būtų iš tikrų bulvių. O gal geriau būtų patiems išsikepti bulvių su daug sveikesniu ir naudingesniu ghee sviestu?
20. Dirbtiniai saldikliai. Jie naudingi žmonėms, kurie kenčia nuo diabeto, tačiau dabar jie vartojami ne tik diabetikų, bet visų žmonių ir dideliais kiekiais. Manoma, jog jei jau jie neturi kalorijų, tai galima vartoti kasdien, tačiau tai netiesa. Saldiklius, kaip ir bet kokį cukrų, reikia vartoti saikingai.
Taip pat skaitykite: Kuo veganai keičia mėsą, pieną ir kiaušinius?
21. Nėra mėsos be nitratų. Perdirbant mėsą naudojami salierų milteliai, kurie natūraliai nėra kenksmingi, tačiau laboratorijoje yra perdirbami ir nesiskiria nuo nitratų.
Saldiklius, kaip ir bet kokį cukrų, reikia vartoti saikingai.
22. Arbata – itin naudingas gėrimas, tačiau mažai naudos iš tokios arbatos, kuri pilstoma į buteliukus. Geriausia arbata yra šviežia. Pasidarykite žalios arbatos, atvėsinkite, atšaldykite ir turėsite puikią atgaivą karštą dieną. Galite gardinti ir citrina ar keliais mėtos lapeliais.
23. Nanodalelės, esančios maiste, nėra žymimos ant pakuočių, bet padeda ilgiau išlaikyti maisto produktų šviežumą, tuo tarpu neaišku, koks poveikis yra žmogaus organizmui. Jos itin mažos, todėl daug greičiau prasiskverbia į organizmo ląsteles. Be to, nėra žinoma, kiek iš tiesų tokių dalelių yra valgomame maiste.
24. Kuo šeriamos vištos? Plunksnamilčiai (plunksnų miltai, angl. Feather meal) – šalutinis paukštininkystės produktas iš sumaltų plunksnų. 2012 metų tyrimo metu buvo tiriami šio lesalo pavyzdžiai ir keliuose iš jų buvo rasta medžiagų, kurios uždraustos gyvulių pašaruose. Visgi neaišku, kiek tie pašarai paveikia vištieną, kurią valgome.
25. JAV maisto ir vaistų administracija tikrina tik 2 proc. importuojamų jūrų gėrybių, o Europos Sąjunga – nuo 20 iki 50 proc. Kadangi į Ameriką importuojama 90 proc. jūrų gėrybių iš kitų šalių, uždraustos medžiagos ir likučiai produktuose – irgi. Geriau pirkite vietines gėrybes ir žuvį, žiūrėkite, kad būtų nurodyta kilmės šalis. Didžiausią dėmesį atkreipkite į krevetes.
26. Žalias įpakavimas – sveikas produktas. Jei matote žalioje pakuotėje supakuotus maisto produktus, manote, jog tas maistas yra sveikesnis. Jei reikėtų rinktis tarp tos pačios rūšies javainio batonėlio tik vienas būtų raudoname pakelyje, o kitas žaliame, tikėtina, jog pasirinksite būtent žalią. Tikriausiai pastebėjote, kad ekologiškos prekės dažnai būna supakuotos žaliose pakuotėse.
27. Patrauklesni prekių ženklai skatina pirkti tam tikras prekes. Pavyzdžiui, juokingi piešinėliai ant sausų dribsnių dėžučių tikrai patraukia vaikų dėmesį. Be to, pastebėkite, jog ir patiems maloniau pirkti patraukliai įpakuotus produktus, tačiau svarbesnė yra kokybė, o ne blizgantis maišelis, tiesa?
28. Jei pažymėta, kad duona yra kelių grūdų, dar nereiškia, kad ji yra sveika pilno grūdo duona. Dažnai duona yra gaminama iš skirtingų grūdų mišinio. Skaitykite etiketes ir žiūrėkite, kad pirma sudedamoji dalis būtų pilno grūdo ruginiai ar kvietiniai miltai.
29. Įvairios nuolaidos ir pasiūlymai parduotuvėse – maisto pramonininkų triukas. Tai ne parduotuvė suteikia nuolaidas ir leidžia pigiau apsipirkti, tai maisto pramonė tiesiog nori pasipelnyti.
Taip pat skaitykite: 7 dienų valgiaraštis, kad oda švytėtų
30. Druska – stebuklingas ingredientas, kurį galite dėti beveik bet kur: maistas ilgiau lieka šviežias, sutaupote pinigų ir nebeperkate kitų įvairių prieskonių ir žolelių. Visgi reikėtų vartoti ją saikingai.
31. Dauguma greito maisto ir perdirbtų produktų yra pilni įvairiausių cukrų, aliejų ir kitų nenaudingų medžiagų. Šiuose produktuose yra įvairių skonio stipriklių ir dažiklių, maistas patiekiamas kaip sveikas ir tarsi namie paruoštas. Kartais prirašoma, jog yra daugybė vitaminų, mineralų ir daugiau skaidulų, todėl sukuriama iliuzija, kad tai daug naudingiau jūsų sveikatai.
32. Lengva įtikinti žmones pirkti produktus, kai pasakoma, jog tai sveika. Tereikia patenkinti kiekvieno vartotojo įgeidžius. Pavyzdžiui, tikėtina, jog vaikai griebs obuolį, jei ten bus užklijuotas koks nors juokingas piešinėlis ar animacinių filmų herojus. O kur dar visokios maisto nuotraukos, kurių pilna internete – jos tik skatina alkį, taip?
33. Mūsų organizmas net nėra pritaikytas kai kuriems maisto priedams. JAV maisto ir vaistų administracija leidžia maisto gamintojams patiems atlikti saugumo testus ir nuspręsti, ar sudėtinės dalys tinkamos vartojimui. Taip pat nėra nustatyta, kokius saugumo testus jie turi atlikti ir gali net neinformuoti institucijų apie naudojamus maisto priedus.
34. Dauguma maisto produktų, kuriuos vartojame, turi įdomią atsiradimo istoriją. Pavyzdžiui, duonos raugo bakterijos yra kilusios iš graužikų išmatų. Tačiau bet kuri duona, iškepta su natūraliu raugu, yra be galo skani.
Taip pat skaitykite: Specialistai rekomenduoja: kaip išsirinkti tinkamiausią duonos rūšį
35. Ar žinojote, jog pirmuosius krekerius sugalvojo presbiterijonų ministras tam, kad sumažintų žmonių seksualinį potraukį? Sylvesteris Grahamas (1794–1851) manė, jog amerikiečiai yra pilni seksualinių pagundų ir dėl to kaltino mėsos, baltos duonos bei alkoholio vartojimą, todėl sukūrė paprastą sausainį be jokių papildomų pagardų ir įmantraus skonio. O šiandien sausainių pasirinkimas itin platus: galite valgyti tiek sūrius, tiek saldžius.
36. Kasmet 89 proc. naujų produktų neįsitvirtina rinkoje. Štai kodėl didelės maisto kompanijos paprasčiausiai pagerina vieną ar kitą produktą. Daug paprasčiau yra pagerinti ar pakeisti kokio nors produkto skonį negu investuoti į visiškai naujo produkto gaminimą.
37. Užkandžiai iki 100 kalorijų. Vieno bandymo metu žmonėms buvo duoti 4 pakeliai sausainių po 100 kalorijų ir vidutiniškai jie suvalgė 25 procentais mažiau nei tada, kai visi keturi pakeliai buvo sudėti į vieną su 400 kalorijų.
38. Sausi pusryčiai – toli gražu nėra toks sveikas pasirinkimas. Gaminimo metu paprasti kukurūzų dribsniai netenka daug naudingų medžiagų ir vitaminų, štai kodėl ant sausų pusryčių dėžutės dar prirašyti ir vitaminai, kurių įdedama papildomai. Stenkitės dribsnius pirkti rečiau arba žiūrėkite, kad cukraus ten būtų kuo mažiau.
Taip pat skaitykite: Blogiausios pusryčių idėjos
39. Fermoje auginta lašiša – ne toks ir blogas pasirinkimas. Jei perkate lašišą iš ekologiško maisto krautuvės, tikėtina, jog žuvis tikrai bus kokybiška. Kai kurie tyrimai atskleidė, jog fermoje augintos lašišos turi daugiau širdžiai naudingų riebiųjų rūgščių.
40. Jei esate linkę į diabetą, tuomet geriau rinkitės paprastus makaronus, o ne pilno grūdo. Pastarieji kvietiniai makaronai turi daugiau krakmolo nei paprasti. Galite tikrinti ir glikeminį indeksą (kuris turėtų būti žemas, nuo 30 iki 40), kuris kartais būna pažymėtas ant kokybiškų produktų.
Nebežinote, kas tiesa, o kas melas? Svarbiausia tiesa tokia – valgykite daugiau daržovių ir vaisių, bei dažniau gaminkite maistą namuose.