40-ąjį gimtadienį sutikęs aktorius Balys Latėnas: „Nusprendžiau atšvęsti po metų“

Balys Latėnas/ VMT archyvo nuotr.
Autorius: Rūta Jakimauskienė
Publikuota: 2019-12-02 17:16
Gruodžio 2-ąją aktorius Balys Latėnas švenčia svarbų jubiliejų – keturiasdešimtmetį. Šia proga Vilniaus mažojo teatro aktorius prisiminė svarbiausius gyvenimo ir šių metų pasiekimus.

Esate gimęs metų gale, kas gi įdomaus įvyko per šiuos metus?

Pradėdamas savo 40-ąją žiemą, galiu užtikrintai pasakyti, kad šie metai man buvo vieni intensyviausių. Tiek įspūdžių, tiek veiklos prasme. Su Vilniaus mažuoju teatru lankėmės Kinijos mieste Šanchajuje, o su improvizacijos teatru „Kitas kampas“ aplankėme lietuvių bendruomenę „mėnulio žemėje“ Islandijoje.

Šiais metais taip pat grįžau į televiziją. Su Džiugu Siaurusaičiu režisuojame žiūrovų pamėgtą serialą „Monikai reikia meilės“. Dar viena nauja patirtis – su Martynu Nedzinsku parašėme serialo „Galiu rytoj“ scenarijų, kurį taip pat režisavau. Vasaros pabaigoje planavau pailsėti, bet paskambino Mantas Stonkus ir pakvietė režisuoti naują spektaklį. Sutikau, atidėjau atostogas ir pradėjome repetuoti. Sukūrėme smagų spektaklį pavadinimu „Gal man magnio trūksta?“.

Aktorius Balys Latėnas / MARK AND MIGLE Photography nuotr.
Aktorius Balys Latėnas / MARK AND MIGLE Photography nuotr.

Nors turite daug veiklos televizijoje ir kituose teatruose, esate Vilniaus mažojo teatro aktorius. Režisierius Rimas Tuminas surinko jūsų kursą konkrečiai šiam teatrui: čia užaugote kaip aktoriai, čia sukūrėte pirmuosius vaidmenis, čia režisavote savo pirmąjį spektaklį „Pasaulio kraštas“...

Pamenu, kaip įsikraustėme į teatro pastatą – čia vyko remontas, repetuodavome tarp statybinių pastolių ir dulkių. O tą dieną, kai pirmą kartą Mažajame teatre buvo pastatyta medinė scena, aš nupirkau šampano butelį, po repeticijos su kursiokais jį iššovėme ir išgėrėme. Butelį užkimšę ant jo pasirašėme. Tokiu būdu buvo užkonservuotas pirmos repeticijos ant Vilniaus mažojo teatro scenos oras.

Šiuo metu vaidinu penkiuose šio teatro spektakliuose: puikiame Evaldo Jaro spektaklyje vaikams „Mama Katinas“, režisieriaus Rimo Tumino „Belaukiant Godo“, „Madagaskaras“, „Revizorius“. Įdomu, kad pirmą kartą šį spektaklį mačiau dar būdamas 12-oje klasėje, o jis rodomas iki šiol! Tai vienas ilgaamžiškiausių R. Tumino spektaklių ir kaip tik bus rodomas rytoj Klaipėdoje.

Balys Latėnas/ VMT archyvo nuotr.
Balys Latėnas/ VMT archyvo nuotr.

Išties – Klaipėdos žiūrovai turi galimybę rytoj pasveikinti scenoje. Geresnio spektaklio šventei ir nesugalvosi! Sakykite, o kaip atšventėte savo jubiliejų?

Tiesą sakant, paprastai. Ryte, kaip visada, nuvežiau dukrą į darželį, o sūnų – į mokyklą. Tada treniruotė sporto klube, pietūs – restorane su tėvais, o vakare su žmona nuvažiavome paslidinėtini į Liepkalnio trasas. Ir dar – visą dieną įvairiausiais būdais priiminėjau sveikinimus. Kadangi, kaip minėjau, šie metai buvo labai įntensyvūs ir darbų sąrašas užsipildė ankščiau nei susiplanavo šventė – savo keturiasdešimtmetį nusprendžiau atšvęsti po metų, per 41-ąjį gimtadienį. Padarysių didelę šventę, bus linksma.

Balys Latėnas/ VMT archyvo nuotr.
Balys Latėnas/ VMT archyvo nuotr.

Ko sau šio jubiliejaus proga palinkėtumėte kitąmet?

Atėjusio jubiliejaus proga tiek sau, tiek visiems skaitytojams palinkėsiu to paties: būkime sveiki ir nepamirškime į mus supantį pasaulį žiūrėti žingeidaus vaiko akimis.

Naujausi straipsniai