4 situacijos, kai turėtumėte atsisakyti kavos

Kava su prancūziškais rageliais. / Fotolia nuotr.
Kava su prancūziškais rageliais. / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-09-16 08:20
AA

Kava – tai vienas mėgiamiausių daugelio žmonių gėrimų, taip pat toks, kuris nuolatos sulaukia prieštaravimų. Kiek kavos galima gerti? Kada jos negerti? Kada kofeino per daug?

Prevention.com rašoma, kad kava sumažina demencijos, odos vėžio riziką, greitina medžiagų apykaitą, tad atrodo, kad rytiniu gėrimu mes padedame savo sveikatai.

Iš kitos pusės, kofeinas gali mūsų organizmą paveikti ir neigiamai, todėl būtina žinoti kai kuriuos atvejus.

Karšta kava – nekoks pasirinkimas

Tyrėjai tikina, kad labai karšti gėrimai turi įtakos vėžiui, t. y. gerdami karštus gėrimus, rizikuojame susirgti onkologine liga, pranešama „Women's Weekly“.

Negi tai reiškia, kad turėsim pereiti prie šaltesnių, pavyzdžiui, tos pačios kavos gėrimų? Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (International Agency for Research on Cancer (IARC)) atskleidžia, jog karštesnis nei 65 °C vanduo padidina auglių stemplėje riziką gyvūnams, todėl manoma, kad tokia temperatūra gali būti kancerogeniška ir žmonėms.

IARC direktorius Christopheris Wildas sako: „Kaip rodo tyrimai, karštų gėrimas vartojimas sukelia riziką susirgti stemplės vėžiu, ir būtent atsakomybė šiuo atveju tenka temperatūrai“.

Agentūra peržvelgė daugiau kaip 1000 įvairių tyrimų, kuriuose buvo kalbama apie galimas vėžio sukeliamas priežastis, kurioms įtaką daro kava ir matė. Kai 1991-aisiais metais buvo atliktas tyrimas, tuomet šie du gėrimai buvo įvardinti kaip „galimai kancerogeniniais žmonėms“.

Su tolimesniais ir papildomais įrodymais IARC tikina, jog priežastis gali slypėti ne gėrime, bet aukštoje temperatūroje, kai kalba eina apie stemplės vėžio riziką. „Tokiose tyrimų vietose, kaip Kinija, Iranas, Turkija, Pietų Amerika, kur arbata arba matė tradiciškai yra geriama labai karšta (70 °C), buvo nustatyta, kad stemplės vėžio rizika didėja nuo to, kokio karščio gėrimas yra vartojamas“, – teigia IARC.

Esate linkę į nerimą ir sudirgimą

Jeigu gersite vieną po kito puodelius kavos, geriau tikrai nepasijausite. Kaip teigia knygų autorė ir dietologė Ali Miler, kofeinas turi stimuliuojantį efektą nervų sistemai. Todėl verta žinoti, kad tuo metu suaktyvinama streso hormono kortizolio gamyba, kuris neigiamai veikia mūsų savijautą: sukelia panikos priepuolius, miego sutrikimus, nerimą (taip pat ir socialinį). Reikėtų kavos nepadauginti, jeigu nenorite patirti tokių pojūčių, taip pat – likus 6 valandoms iki miego vengti kavos.

Kai labai kenčiate nuo miego trūkumo

Kava atrodo pati tinkamiausia priemonė nuo miego trūkumo, kai norime pasijausti energingi ir pan. Tačiau tik iki tam tikro taško. Mokslininkai atskleidžia, jog kofeinas nustoja veikti tada, kai miegate mažiau nei 5 valandas kasdien tris naktis iš eilės. Priežastis paprasta – kofeinas nesugeba įveikti tokios savijautos.

Tad jeigu negalite miegoti bent 7 valandas kasnakt, vertėtų ne gerti kavą, bet nusnausti bent 20 minučių, kai pajaučiate krentant energijos lygį. Mokslininkai sako, kad būtent trumpas pogulis gali įveikti miego trūkumą ir padėti išlikti žvaliems.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas dar, be kavos, padės išblaškyti rytinį snaudulį?

Labai ankstyvas rytas

Tik prabudus labai ankstyvą rytą griebtis kavos nėra geriausias pasirinkimas. Taip yra todėl, kad tuo metu hormono kortizolio kiekis ir taip yra didesnis, tad būname natūraliai energingi ir žvalūs. Daugelis ekspertų mano, kad geriausias laikas gerti kavą – tai laikas tarp 10 ir 12 valandos ryte, kai streso hormono kiekis pradeda kristi.

O štai jeigu išgėrėte savo kavos puodelį labai anksti, tikėtina, kad greitai norėsite dar vieno. Per daug kavos, kaip žinia, siejama su padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu, skrandžio problemomis ir pan. Todėl būkite saikingi ir atsakingi mėgaudamiesi kava.