Praėjusią savaitę merginų grupės „4 Roses“ darbai buvo kelioms dienoms pasikeitę, mat vienai grupės narių, Giedrei Girnytei, teko išvykti į Serbiją.
Kelionės tikslas nebuvo poilsis, nes merginai teko dalyvauti verslo susitikime. „Trumpai tariant, atstovavau Amerikiečių neurologijos klinikų kompanijai, su kuria jau kurį laiką bendradarbiauju. Mano pagrindinis darbas buvo sertifikuoti Lietuvos gydytojus – psichiatrus, tikrinant jų sugebėjimą atlikti specifinį psichologinį tyrimą“ – pasakojo G. Girnytė.
Vis tik didžiausias iššūkis šios kelionės metu buvo ne laukiantys darbai, o pati kelionė. Pasirodo, vasarą 25-metį atšventusiai atlikėja, tai buvo pirmas skrydis lėktuvu. Lyg tyčia pirma patirtis skrendant pasitaikė itin komplikuota. Kadangi Lietuva neturi tiesioginių skrydžių į Serbiją, merginai teko skristi su persėdimais, kas reiškė klaidžiojimą svečių šalių oro uostų terminaluose.
„Į šį susitikimą skridau viena, taigi, turėjau viską išmokti ir rasti pati. Vis tik labiausiai nerimavau dėl paties skrydžio, visą gyvenimą nebuvau aukščio mėgėja, o dar ir už rankos nėra kam palaikyti. Mėgstu kovoti su savo baimėmis, taigi specialiai prašiau vietos prie lango, kad galėčiau stebėti tolstančią žemę. Pradžioje jausmas nebuvo malonus, bet greitai apsipratau. Manau, jau esu pasiruošusi tolimoms kelionėms, tereikia atrasti laiko“, – sakė Giedrė.
Atlikėja tvirtina dar kartą įsitikinusi, kaip įvairiose situacijose padeda užsienio kalbų mokėjimas. Grįžimo dieną, kelios valandos po lėktuvo nusileidimo, merginų grupės „4 Roses“ laukė koncertas. Persėdant Lenkijos terminale, susidūrusi su didžiulėmis eilėmis, mergina manė nebespėsianti grįžti laiku.
„Teko išlipti iš savo komforto zonos ir vietoje sugalvoti būdą kaip apeiti eiles. Derybinių gebėjimų ir greitos reakcijos dėka namo grįžau laiku. Nors lengvo streso neišvengiau, galima teigti, kad pirmas kartas praėjo sklandžiai“, – juokėsi Giedrė.
Nors Serbijoje G.Girnytė viešėjo tik kelias dienas, atslūgus darbų įkarščiui pavyko pamatyti šiek tiek miesto: „Galbūt dėl to, kad mano pagrindinis gidas buvo kolega serbas, patį miestą labiau pažinau iš vyriškos, karinės pusės. Važiuojant miesto gatvėmis buvo galima stebėti neatstatytus subombarduotus pastatus. Tokie vaizdai kėlė labai dvejopą jausmą, smalsumas persipynė su lengvu nerimu. Tam padėjo ir visose lankytinose vietose matomi perspėjamieji užrašai („Walking in this area you risk your life“).“
Mergina teigia, kad Serbija – labai įdomus kraštas, nors, lyginant su Vilniumi, jos sostinė Belgradas atrodo kiek senesnis. Čia nepamatysi daug naujos statybos verslo centrų ar dangoraižių, o seni pastatai patys byloja daug istorijos.