Ką daryti ir ko nedaryti lieknėjant? Informacijos tiek, kad atskirti pelus nuo grūdų kartais net specialistams nėra paprasta, o ką jau kalbėti apie eilinius žmones.
Mūsų galvos prikimštos stereotipų. Lieknėjimas – ne išimtis.
1 mitas: tiesiog būtina sukaupti valią, susidaryti tobulą mitybos planą, griežtai jo laikytis, daug sportuoti – tai garantuotas būdas sulieknėti.
Jei lieknėjate, nėra būtinybės dienų dienas „lepintis“ vien sausa vištos krūtinėle.
Planas, valia, disciplina, sportas padeda toli gražu ne visiems ir ne visada. Labai dažnai „orkestrui diriguoja“ emocijos, o jos racionaliam protui nelabai nori paklusti. Tik išsiaiškinus tikrąsias nuolatinio kramsnojimo bei persivalgymo priežastis ir nustojus karštligiškai bandyti madingas dietas, kontroliuoti kalorijas, įmanoma santykinai lengvai susimažinti kūno apimtis. Vienas iš būdų tai pasiekti – įprasti stabtelėti, o ne impulsyviai mestis prie šaldytuvo, kai kyla poreikis ir vėl ką nors įsidėti į burną. Pasidomėkite intuityvaus valgymo metodu – galbūt jis jums labiausiai tinka?
2 mitas: sporto pratimai turi būti gana sunkūs, atliekami tam tikru intensyvumu ir paisant laiko trukmės.
Tyrimais įrodyta, kad sveikatai naudingi vidutinio intensyvumo pratimai, todėl vykite iš galvos mintį, kad tik plūkdamasi iki devinto prakaito elgiatės tinkamai. Antai penkis kilometrus per valandą sparčiai einant ir bėgant vidutiniu greičiu sudega panašus kiekis kalorijų, tačiau ėjimas sukelia organizmui (sąnariams, kaulams, raumenims) mažiau streso.
3 mitas: reikia valgyti kiek galima daugiau baltymų.
Kai organizmas ilgą laiką gauna per daug baltymų (o tai nutinka laikantis jų dietos, kuri išties duoda rezultatų), gali sušlubuoti sveikata: auga širdies ligų, žarnyno veiklos sutrikimų rizika, kur kas didesnis krūvis tenka inkstams. Dauguma specialistų teigia, kad dienos racione baltymų neturi būti daugiau kaip 35 procentai. Galite trumpai laikytis dietos, kurioje vyrauja baltymai, tik tokiu atveju, jei neabejojate savo gera sveikata. Patartina valgyti įvairių rūšių baltymų (žuvies, kalakutienos, triušienos, veršienos, jautienos, pieno produktų, lęšių, grikių...), o angliavandeniams valgiaraštyje tegu atstovauja gerieji iš jų: daržovės, visadalių miltų produktai, jau minėti grikiai, taip pat soros, perlinės kruopos, laukiniai ryžiai, bolivinių balandų, burnočių sėklos.
4 mitas: pirmas žingsnis lieknėjant – vengti riebalų.
Vieninteliai riebalai, kurių reikia vengti visada, – transriebalai. Jie gaunami iš dalies hidrinant augalinį aliejų – paverčiant jį pusiau kietais riebalais, tinkamais naudoti ilgą laiką. Dėl to maisto pramonė transriebalus mėgsta ir gamina su jais perdirbtus produktus (kulinarinius riebalus, sūrio gaminius, sausainius, supakuotus užkandžius, greitąjį maistą apskritai).
Mononesotieji ir polinesotieji riebalai, kurių yra aliejuje, riebiose žuvyse, riešutuose, sėklose, avokaduose, priskiriami geriesiems riebalams. Terminas „omega 3 polinesočiosios riebalų rūgštys“ girdėtas, tiesa? Jos labai svarbios organizmui, juolab pats jis jų negamina. Taigi ir lieknėjant reikia jų reguliariai gauti – iš grūdų, žuvų, bertoletijų, graikinių riešutų, kviečių gemalų, rapsų, sėmenų, kanapių aliejaus, moliūgų, garstyčių sėklų...
Tik išsiaiškinus tikrąsias nuolatinio kramsnojimo bei persivalgymo priežastis ir nustojus karštligiškai bandyti madingas dietas, įmanoma santykinai lengvai susimažinti kūno apimtis.
Yra dar viena riebalų rūšis, dėl kurios pastaruoju metu verda karštos diskusijos, – sotieji riebalai. Kambario temperatūroje jie būna kieti, o jų pagrindiniai šaltiniai, kaip skelbia www.dietoscentras.lt, – „gyvūniniai riebalai, mėsos, pieno produktai, kiaušiniai, kai kurie augalinės kilmės produktai – kakavos sviestas, palmių aliejus, kokosų riešutai ir jų pienas bei aliejus“. Neabejojame, kad informacija, jog tokius riebalus patartina labai riboti – ir todėl, kad jie kaloringi, ir todėl, kad didina blogojo cholesterolio kiekį organizme, – jums nėra nauja. Tai sveikatos priežiūros atstovų skleidžiama nuomonė, kuri Vakarų pasaulyje vyrauja jau kelis dešimtmečius. Tačiau dalis medikų pastaruoju metu stengiasi reabilituoti sočiuosius riebalus, o Švedijoje visuotinai raginama vengti ne riebaus maisto, bet angliavandenių. Švedų mokslininkų teigimu, riebalų vartojimas netgi padeda lieknėti. Aišku, turimas galvoje ne perdirbtas maistas su dideliu cukraus ir baltų miltų (blogieji angliavandeniai) kiekiu. Žodžiu, jei lieknėjate, nėra būtinybės dienų dienas „lepintis“ vien sausa vištos krūtinėle.