Jos taip įaugusios į mūsų kalbą, kad net nepastebime, kaip nuolat jas kartojame. Tačiau tuo tik sau ir kitiems perduodame žinią, jog esame neverti geresnio gyvenimo...
1. „Aš visada....“
Variacijos: „Tik man visada taip...“, „Jau žinau – man visada...“ Ne, atsipeikėkite – ne visada! Galbūt tai ir nutiko keletą kartų kažkada praeityje, bet tai nereiškia, kad visa tai keliaus į ateitį. Taigi, neverta jos programuoti. Venkite kategoriškų tvirtinimų! Keičiasi pasaulis, keičiasi kiti, keičiamės mes. Šiandien jūs nebe tas žmogus, kuriuo buvote prieš metus ar mėnesį.
Sakydami: „Aš visada kuo nors apsilieju“, „Aš visada ką nors pamirštu“, „Man visada nesiseka“, „Jau žinau – mano projekto vis tiek nepatvirtins – kaip visada...“, mes tarsi su pasimėgavimu save apkalbame. Neverta iš anksto savęs pasmerkti. Sąvoka „visada“ neegzistuoja. Galite pasakyti, kad anksčiau jums yra buvę taip, o dabar – kitaip. O jei nepasisekė – ką padarysi. Šį kartą – taip. O kitą – bus kitaip.
2. „Ką jūs, tikrai ne...“
Žmonės keisti: jie visą laiką ieško pripažinimo, ir, atrodo, galėtų kalnus nuversti, kad juos įvertintų, tačiau, jei kiti juos pagiria, ima perdėtai drovėtis ir menkinti savo laimėjimus.
Kas dažniausiai sakoma po komplimentų? „Kokia graži jūsų suknelė!“ – „Ai, jau sena, netyčia iš spintos išsitraukiau, buvau pamiršusi…“. „Kaip puikiai pasisakėte konferencijoje!“ – „Jums tikrai taip atrodo? Oi, ne, palyginus su kitais, aš visai nieko gero nepasakiau…“ Ką mes girdime tarp eilučių? Ogi: „Aš nieko vertas, be reikalo giriate“.
Tiesa, kartais komplimentai būna nenuoširdūs ir padlaižūniški, bet tai jaučia kiekvienas. Visi turime stipriųjų pusių – jei esame giriami už jas, tikrai neverta gintis, o tiesiog nusišypsoti ir padėkoti. Svarbu išmokti priimti kompimentus ramiai ir nesutrinkant – kaip visiškai normalų jūsų įvertinimą. Nusišypsoti ir padėkoti – visiškai paprasta, ar ne?
3. „Tai neteisinga!“
Deja, gyvenimas dažnai neteisingas. Jūs negimėte milijardieriumi ir turbūt juo netapsite – su visais savo gabumais ir intelektu. Jei esate žemo ūgio, tikriausiai netapsite krepšininku, o jei nesate idealios figūros – manekene. Toks gyvenimas. Taigi, keiskime požiūrį. Kiekvienas jūsų trūkumas gali turėti privalumų.
Esate introvertas ir kompanijoje dažniausiai jaučiatės nejaukiai? Užtat galite valandų valandas tyliai dirbti namie – jums užtenka kantrybės ilgai krapštytis prie projektų, į kuriuos kiti seniai būtų nusispjovę. Kartais turintys netipišką, neatitinkančią grožio standartų išvaizdą žmonės nepabijo tapti aktoriais ir išlošia prieš vienodų gražuoliukų armiją, o nepritampantys keistuoliai, iš kurių šaipėsi mokykloje, tampa puikiais reklamos agentūrų kūrybininkais.
Kiekvienas turime talentų, tik reikia juos atrasti. Niekada nesakykite: „Aš šito nemoku...“. Pratęskite ją: „Taip, šito turbūt nesugebėsiu, bet puikiai moku tą ir aną“.
4. „Jeigu būtų..., tada galėčiau...“
Visa, kas geriausia, prasideda jau dabar. Taškas. Ta frazė ypač nuodinga tuomet, kai kalbame apie pinigus: „Jei turėčiau krūvą pinigų, imčiausi verslo;, „Jei turėčiau milijoną, vietoj šito urvelio pirkčiau didelį butą centre ir pajausčiau, kad gyvenu“; „Jei turėčiau daugiau pinigų, pagaliau nuvažiuočiau į savo svajonių šalį“. Tačiau pamąstykite: kiek pinigų beturėtumėte, vis tiek norėsis daugiau. Bus vis dar nenupirktų daiktų ir neaplankytų vietų.
Neprojektuokite savo svajonių į ateitį – pradėkite gyventi šiandien.
Neprojektuokite savo svajonių į ateitį – pradėkite gyventi šiandien. Dar vienas svarbus dalykas – nelyginkite savęs su niekuo. Nes visada bus turtingesnių, gražesnių ir tų, kuriems apskritai pasisekė labiau (jums taip atrodo).
Užtenka teisintis, kad kažko nedarote dėl to, kad nėra pinigų, netinkamas metas ir nelemtos aplinkybės – galimybių turite jau čia ir dabar. Užuot sakęs: „Jei būtų ..., tai galėčiau“, sakykite: „Galiu..., nes sugebu“.