Daugumai „pirmas kartas“ įvyksta -niolikos ar vos perkopus 20-metį, tačiau yra žmonių, kurie tam atsakingam žingsniui subręsta pakankamai vėlai, o kartais be sekso pragyvena visą gyvenimą.
Kuo žmogus brandesnis, tuo mažiau kreipia dėmesio į sociumo spaudimą „būti kaip visi“: pasidžiaugti sekso malonumais, vesti ar tekėti, susilaukti vaikų. Jei kurį laiką jis ar ji apsiėjo be sekso, apsieis ir toliau (ypač jei statistiškai pakliūna į tuos kelis procentus žmonijos, kurios atstovai apskritai aseksualūs), o jei vis tik pabandys, susituoks su pirmu ar antru sekso objektu ir bus puikus sutuoktinis.
Į pasaulio istoriją įėjo tokie užkietėję nekaltybės saugotojai, kaip Imanuelis Kantas, Leonardas da Vincis, Hansas Kristianas Andersenas, Nikolas Tesla, Isacas Newtonas ir kiti.
Kyla klausimas: jie nenorėjo, negalėjo ar manė, kad seksas pernelyg sureikšminamas?
Abiejų lyčių nekaltųjų yra maždaug vienodai – ankstyvoje jaunystėje jų tėvai džiaugiasi, kad vaikai rimti, įsikniaubę į knygas, nelaksto paskui kitus ar kitas, tačiau kai jiems stukteli 30, dažniausiai apverčia plokštelę ir ima spausti: kada parodysi savo draugą ar draugę, pažiūrėk, kiek tavo bičiulių tuokiasi, kada anūkais pradžiuginsi ir taip toliau.
Tarp neturėjusių lytinių santykių vyrų yra nemažai tokių, kurių libido labai menkas, kartais tai atsispindi net išvaizdoje – jie nesportiški, suglebę, kūnas mažai plaukuotas.
Tarp neturėjusių lytinių santykių vyrų yra nemažai tokių, kurių libido labai menkas, kartais tai atsispindi net išvaizdoje – jie nesportiški, suglebę, kūnas mažai plaukuotas. Jaunystėje jų lytinis potraukis silpnas, o metams bėgant, kartais visai prapuola. Ir net jie toks žmogus daug pasiekia karjeros srityje ir yra vertinamas, asmeninis jo gyvenimas gerokai skiriasi nuo kitų: jis teturi keletą draugų ir kolegų, su kuriais bendrauja, tačiau su priešinga lytimis artimesnio kontakto vengia.
Dažnai moterys, žvelgdamos į tokį (kartais išoriškai gana patrauklų vyrą) mano, kad jis nerodo joms dėmesio todėl, kad yra homoseksualus. Tačiau taip būna tikrai ne visada – dažniausiai toks vyras visiškai neturi bendravimo su moterimis įgūdžių ir todėl kompleksuoja. Praeityje galbūt jis yra bandęs užmegzti keletą romanų, tačiau į artimesnius santykius jie neperaugo ir jis nusprendė, kad „matyt, nelemta“ ir pasirinko saugesnį kelią.
Tokie vyrai dažnai daug pasiekia, nes seksualinę energiją nukreipia į veiklą. Dažnai apie jų asmeninį gyvenimą niekas nieko nežino, arba informacija būna klaidinga – kartais tokie vyrai linkę daug juokauti sekso temomis, kad atrodytų, jog jie labai patyrę, nors yra atvirkščiai. Kartais net artimieji ar geriausi draugai neįtaria, kad tas šmaikštus vyrukas niekada neturėjo intymių santykių.
Skirtinga vyrų ir moterų, saugančių nekaltybę, psichologija
Psichologai suaugusių žmonių lytinio gyvenimo vengimą dažnai traktuoja kaip fobiją, kuri susiformuoja dar vaikystėje ar paauglystėje.
Psichologai suaugusių žmonių lytinio gyvenimo vengimą dažnai traktuoja kaip fobiją, kuri susiformuoja dar vaikystėje ar paauglystėje. Nešvankios suaugusiųjų kalbos apie seksą, gąsdinimai ankstyvu nėštumu ir lytiškai plintančiomis ligomis, atsitiktinai pamatytas sekso scena kartais taip paveikia, kad seksas ima asocijuotis su kažkuo gėdingu, nešvariu, nevertu dėmesio. Dauguma žmonių tą barjerą įveikia, tačiau ne visi – kai kurie bijo artimesnių santykių labai ilgai, gal net visą gyvenim – jie tarsi užstringa paauglystėje.
Moterys dažniausiai vengia sekso todėl, kad yra nepatenkintos savo kūnu, o vyrai labiau bijo socialinių ir psichologinių padarinių („Nenoriu prisiimti atsakomybės ir vėliau draugauti su šia mergina, ji to turbūt tikėsis, o aš nepasiruošęs“). Be to, šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja stereotipai, kad vyras visada TO turi norėti, todėl vyrams sunkiau: net pradėdami su kažkuo susitikinėti, jie atidėlioja ir atidėlioja intymų suartėjimą, bijodami pasirodyti toli gražu ne supermenais, ypač jei moteris labiau patyrusi – tada iškyla dar ir grėsmė pasirodyti prasčiau už buvusius jos partnerius... Be to, tik reta mergina normaliai reaguotų, jei koks 35-erių vyrukas prisipažintų, jog dar yra nekaltas. Dauguma pagalvotų, kad jam kažkas negerai...
Kada suaugusieji atsisveikina su nekaltybe?
Dažniausiai šio fakto labai gėdyjamasi ir kuriami planai „kaip čia greičiau pabandžius“. Tokios mintys kankina, bet drąsos ryžtis vis pritrūksta. Kai kurie pasirenka asketišką gyvenimo būdą ir nugyvena ramų gyvenimą, susitaikę su tuo, kad yra kiek kitokie, nei dauguma, kiti kreipiasi į seksologus ar psichoterapeutus, kai kurie patys nugali savo baimę, ypač jei staiga įsimyli ar noras turėti šeimą ir vaikų būna stipresnis už persekiojančią fobiją.