Dainininkė Eglė Jakštytė rugpjūčio 18-ąją minėjo 30-ąjį gimtadienį. Pokyčių pastaraisiais metais žinomos moters gyvenime netrūko, tačiau į naujuosius ji žvelgia su užtikrintumu bei džiaugsmo kupina širdimi. „Manoji laimė yra tokia, kokią ją kuriu“, – Žmonės.lt sako Eglė, kuri praėjusį rudenį ne tik pakeitė gyvenamąją vietą, bet ir iš naujo mokėsi gyventi viena.
Egle, kokiomis nuotaikomis sutikai savo 30-metį?
Kadangi jubiliejus, nusprendžiau padaryti šventę ir susitikti su pačiais artimiausiais ant Neries „Baržoje“. Prieš gimimo dieną nuotaikos lankė įvairios, vis mąsčiau, ar vakarėlį rengti, galvojau, gal į kokią kelionę išvykti... dėliojau, dėliojau mintis ir visgi nusprendžiau pasilikti mylimame Vilniuje, kur su man brangiais žmonėmis dieną ir paminėjome. Šventė vyko po atviru dangumi. Per gimtadienį savo svečiams paruošiau ir vaišių, ir muzikos (šypteli).
Kurį laiką savo gyvenimą siejai su Klaipėda, o gimtadienį mini Vilniuje. Čia paprasčiau visus suburti?
Jau metus gyvenu sostinėje. Čia persikrausčiau, nutrūkus santykiams su sužadėtiniu. Visas mano gyvenimas dabar sukasi Vilniuje, grįžau į savo miestą. Klaipėdoje praleidau vos tris metus, anksčiau buvau pripratusi prie Vilniaus, tad džiaugiuosi, kad dar praėjusį rudenį priėmiau sprendimą vėl čia parvykti.
Kokie pastarieji metai tau buvo tiek asmeninėje, tiek profesinėje sferose?
Manau, pandemija pakeitė daugelio iš mūsų pasaulius. Aš, pavyzdžiui, nemažai laiko praleidau viena. Per tą laiką supratau, kokie man yra svarbūs, brangūs ir nepakeičiami artimi žmonės. Asmeniniame gyvenime didžiausi pokyčiai, kurie įvyko – nutrūkę santykiai su draugu. Neslėpsiu, keleto mėnesių tikrai prireikė, kol tinkamai susidėliojau mintis, apmąsčiau, ką toliau darysiu, bet galiausiai ryžausi palikti Klaipėdą ir dėl savo sprendimo jaučiuosi užtikrinta. Šaltasis metų sezonas buvo kiek nykesnis, tačiau atėjus vasarai, prasidėjo koncertai, vėl ėmiau megzti ryšį su publika, nepaprastai gera buvo žengti į sceną. Per pastaruosius metus dar labiau įvertinau svarbiausius dalykus – šeimą ir mylimą veiklą. Dabar mano gyvenime netrūksta malonių, gražių emocijų.
Prieš keletą mėnesių pakeitei įvaizdį – tapai raudonplauke undine. Sakoma, kad išvaizdos pokyčiai būna susiję su asmeninio gyvenimo. Tau šis teiginys tinka?
Pasikeičiau vasarą, birželio mėnesį. Ir anksčiau eksperimentuodavau su plaukais – jie buvo šviesūs, tamsūs, rožinio atspalvio. Pagalvojau, kad tokios spalvos, kokią turiu dabar, dar nesu išbandžiusi, tad kodėl gi ne? Šiltuoju metų sezonu norisi ryškių spalvų. Tikrai populiaru sakyti, jog moteriai pakeitus šukuoseną, vyksta pokyčiai ir jos asmeniniame gyvenime, tačiau manieji vyko kur kas anksčiau. Iškart po nutrūkusių santykių, nepuoliau prie kardinalių pasikeitimų. Mano atveju, vyko ramus įvykių priėmimas, susigyvenimas su nauja realybe. Kur kas vėliau ėmiau ir patikėjau savo šukuoseną profesionalams (šypsosi).
Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, nekeikei likimo ir užsispyrei judėti į priekį. Dabar tavo balsas – kupinas įkvėpimo, ar reikėjo pastangų vėl atrasti savąjį „aš“?
Tikrai buvo momentų, kuomet darėsi liūdna. Jau gyvenant Vilniuje, kai nevyko jokie renginiai, koncertai, aš laiką leidau viena su savo mintimis. Reikėjo priprasti, bet stengiausi per daug į niūrumą nepasinerti. Iš naujo įvertinau ryšį su artimaisiais, dažnai su jais bendraujame. Kai prieš metus kelis mėnesius pabuvojau Japonijoje ir ten įstrigau dėl karantino – supratau, koks yra reikalingas nenutrūkstamas bendravimas su šeima.
Tavo širdis šiuo metu laisva? Tikriausiai nemažai kandidatų į ją pretenduoja?
Dėmesio netrūksta, tačiau kol kas renkuosi būti viena. Sąmoningai tą darau, jog susidėliotų viskas į savus stalčiukus. Kurti santykius reikia, kuomet esi tvirtas, užtikrintas savimi ir žinantis, ko tiksliai lauki. Aš nesu silpna ar pasimetusi, tačiau noriu šimtu procentų žinoti, ko šalia savęs trokštu. Persikrausčius į atgal į Vilnių, atsirado naujų draugų ratas, širdį pripildė ir mėgstama veikla, muzika. Gyvenime būna, kad kažkas pasitraukia, o jis tampa kupinas naujų dalykų.
Skaičius 30 bent kiek tave gąsdina? Juk dažnai iš aplinkos jaučiame spaudimą, kad „reikia“ antrosios pusės, santuokos, kai ji įvyksta – vaikų...
Klausiau neseniai draugių, kaip jos jautėsi mano situacijoje. Aišku, kad įvairių minčių pasitaiko, juk perkopsiu greit tą apvalų 30-imt. Prieš pusmetį ne juokais nerimavau, kėliau sau įvairiausius klausimus – ko noriu iš gyvenimo, ką aš čia veikiu, ar pakankamai pasiekiau. Buvo to sąmyšio, bet jis, mano nuomone, natūralus. Netrukus man pasidarė ramu. Suprantu, jog laikai keičiasi ir dabar daug yra savęs ieškančių žmonių. Būna, ir aš sulaukiu klausimų apie šeimą, tačiau tai visiškai manęs netrikdo. Gyvenu savo gyvenimą. Priimu kitų požiūrį, tačiau jei aš jaučiu pilnavertiškumą, nematau, kodėl turėčiau klausyti ir gyventi pagal kitų susikurtą modelį.
Sugalvojai sau gimtadienio linkėjimą?
Praėjusiems metams esu dėkinga už apmąstymus, sau už tvirtybę ir aišku – artimiesiems už palaikymą bei meilę. Tikiuosi ir toliau kovoti dėl savo laimės. Manoji yra tokia, kokią ją kuriu. Kartais gyvenime atrodo, jog viskas vyksta ne pagal planą, tad taipogi sau linkiu tokiomis akimirkomis pereiti viską aukštai iškėlus galvą bei nepasiduoti.
Fotogalerija:
