Spindinti šypsena – gražiausia puošmena. Tad nenuostabu, kad prasidėjęs vasaros švenčių bumas prie odontologų kabinetų atgena eiles pacientų, norinčių baltos šypsenos. Vis tik dantų sveikata pradėti rūpintis reikėtų ne nuo to. Žmonės neretai yra įtikėję klaidingais mitais apie burnos priežiūrą ir veiksnius, darančius didžiausią įtaką dantų spalvos pokyčiams.
Mitas Nr. 1: dantys keičia spalvą tik dėl netinkamos burnos higienos
Gydytojos odontologės Marijos Lazauskaitės teigimu, dantų spalvos pokyčiams įtaką daro įvairių – išorės ir vidinių – veiksnių visuma. Visų svarbiausias yra tinkamos individualios burnos higienos laikymasis, tačiau nereikėtų savęs kaltinti, jei pastebite, kad šypsena nėra tokia balta, kaip norėtųsi ar kokia buvo prieš kelerius metus.
„Dantų apnašų susidarymui įtakos turi net tokie veiksniai, kaip seilių sudėtis, dantų padėtis dantų lanke, danties anatominė forma ar maisto racionas. Kalbant apie dantų spalvą, įtakos turi ir amžius – kuo vyresnis žmogus, tuo dantys tamsesni. Mat dėl ilgainiui atsirandančių emalio įtrūkimų, susidaro palankios sąlygos kauptis dantų apnašoms. Be to, dantys tampa tamsesni dėl su amžiumi vis storėjančio dentino sluoksnio po emaliu.“
Mitas Nr. 2: profesionali burnos higiena nebūtina
Šį mitą gydytoja odontologė paneigia be didelių įžangų, teigdama, kad profesionalios burnos higienos procedūra padeda išvengti dantenų uždegimo ir jų kraujavimo. Ši procedūra yra pagrindinė prevencinė priemonė nuo periodonto ligų.
„Profesionalią burnos higieną atlikti būtina kiekvienam. Apnašos ant dantų kaupiasi skirtingai, priklausomai nuo individualios burnos higienos. Jei ji tinkama – profesionalią burnos higieną atlikti rekomenduojama bent kartą per metus, tačiau pastebint, kad apnašos linkusios kauptis labiau, tą daryti reikėtų kas pusę metų ar net kas tris mėnesius.“
Gydytoja skuba nudžiuginti: atlikus profesionalią burnos higieną dantys gali net šiek tiek pašviesėti. Mat procedūros metu nuo dantų paviršiaus nuvalomos ne tik minkštos apnašos, bet ir paviršinis pigmentas.
Mitas Nr. 3: didžiausias baltos šypsenos priešas – rūkymas
Praėjo tie laikai, kai rūkymą buvo galima kaltinti už pageltusius dantis. Gydytoja odontologė neneigia, kad įkvepiant cigaretės dūmų ant dantų paviršiaus nusėda dervų, suteikiančių dantims gelsvą spalvą. Tad kuo dažniau rūkoma – tuo didesnė tikimybė, kad dantys gali šiek tiek pagelsti. Tačiau šviesioji pusė yra ta, kad dantų spalvos pokyčiams didžiausią įtaką turi dervos, todėl šį poveikį sumažina jų neturintys produktai.
„Pastebiu, kad suaugę žmonės itin susierzina, kai gydytojas juos auklėja ir draudžia kažką daryti. Pavyzdžiui, kai suaugusiam žmogui yra pamokslaujama dėl taurės raudono vyno ar rūkymo. Tokie draudimai tesukelia atmetimo reakciją. Natūralu, kad ne visi žmonės gali ar nori mesti rūkyti ir tai yra kiekvieno suaugusiojo reikalas. Jei pacientai rūko, tačiau nori, jog dantys išliktų balti, rekomenduojama rinktis produktus, neturinčius dervų – tai yra tokias alternatyvas įprastiems tabako gaminiams, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamo tabako įrenginiai“, – paaiškina odontologė.
Vis tik gydytoja pabrėžia, kad rūkantieji savo burnos sveikatai turėtų skirti ypatingą dėmesį ir laikytis ypač geros individualios burnos higienos.