365 dienos bėgant kasdien – tokį iššūkį metų pradžioje sau išsikėlė bėgimo entuziastas, blogo „Bėgiko užrašai“ autorius Ignas Dombrauskis. Kol kas jo niekas nesustabdė ir šiandien buvo jau 164 diena, kurią jis pasitiko bėgdamas ir įveikdamas 8 km distanciją.
„Metų pradžioje susirašiau savo tikslus, kurių buvo gal 20, ir supratau, kad jei reikės stebėti, kaip juos visus sekasi įgyvendinti, tai bus per sunku, o gal net ir neįmanoma. Kai turi vieną didelį tikslą – daug lengviau susikoncentruoti, todėl mano išsikeltas tikslas buvo bėgti kasdien. Be to, supratau, kad šis iššūkis leis į gyvenimą įdiegti naujų įpročių, atsiras daugiau disciplinos”, – pasakoja bėgimo entuziastas I. Dombrauskis ir priduria, kad po šiuo iššūkiu slepiasi dar 2 dalykai. Tai noras kuo daugiau pakeliauti po Lietuvą, nes ne tiek daug jos ir matęs yra, taip pat galimybė daugiau laiko praleisti su savo šeimos nariais. Kaip tai įmanoma? „Nuo pavasario iki vėlyvo rudens bėgimai savaitgaliais organizuojami visoje šalyje, šiemet esu nusprendęs kas mėnesį dalyvauti vis kitoje Lietuvos vietoje vykstančiame bėgime. Į juos vykstu su visa savo šeima ir toje vietoje visi drauge praleidžiame savaitgalį.“
Nors stengiasi savęs neįsprausti į jokius rėmus, vis dėlto yra viena taisyklė, kurios Ignas laikosi bandydamas įgyvendinti išsikeltą iššūkį. Trumpiausia distancija, kurią jis bėga, yra 5 kilometrai, bėgimo greitis – visiškai nesvarbus.
„Tai reiškia, kad per mėnesį visuomet nubėgsiu bent 150 kilometrų, o per metus – 1800. Aišku, olimpietis maratonininkas Remigijus Kančys tiek susuka per kokius 3 mėnesius, tačiau aš ir tiek nenubėgdavau per pastaruosius metus, vis atsirasdavo kokių nors priežasčių nebėgti. Man čia nematyti skaičiai, tad aš tuo džiaugiuosi!“ – pasakoja I. Dombrauskis ir priduria, kad nebėgti sau leistų tik jei susirgtų ar diena diena būtų fiziškai itin aktyvi, per kurią nueitų bent 25 000 žingsnių.
Trys „Bėgiko užrašų“ autoriaus I. Dombrauskio rekomendacijos pradedantiesiems bėgikams:
1 rekomendacija: mediko konsultacija
Svarbiausia yra kineziterapeuto konsultacija, kuris įvertinęs kai kuriuos judesius mato, ar judėjimo sistema veikia gerai.
Vizitas pas šeimos gydytoją, turint kraujo ir šlapimo tyrimo duomenis, kuris įvertins, ar ko nors netrūksta, o gal yra per daug, įvardys, kokių priemonių reikia imtis. Kardiograma ir kardiologo konsultacija taip pat nepamaišytų. Juk nuo to, kaip dirba širdis, priklauso, kokį fizinį krūvį galite sau leisti. Rimčiau pradėjus treniruotis reikėtų nepamiršti ir fizinio krūvio mėginio – tai kardiograma, kuri atliekama minant specialų medicininį dviratį. Atliekant šį tyrimą yra stebimas ir pulsas, pamatuojamas arterinis kraujo spaudimas, įvertinamas bendra būklė. Tačiau pati svarbiausia, I. Dombrauskio nuomone, yra kineziterapeuto konsultacija, kuris įvertinęs kai kuriuos judesius mato, ar judėjimo sistema veikia gerai, ar reikia kažką koreguoti.
2 rekomendacija: tinkamas treniruočių intensyvumas
Pasak kasdien bėgančio Igno, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos prie fizinio krūvio prisitaikys kur kas greičiau nei judėjimo sistema. Pavyzdžiui, bėgant kūnas prie didelių krūvių prisitaiko tik per maždaug 3 mėnesius, tad ir apie rezultatus bei varžybas reikėtų galvoti tik praėjus šiam adaptaciniam laikotarpiui.
Pradedantiesiems bėgikams jis pataria bėgti 2–3 kartus per savaitę, o jei pirmą išbėgote po kokių 7 ar daugiau metų, tai nesitikėkite, kad nubėgsite bent 3 kilometrus, kurie kasdien bėgančiam žmogui prilygsta apšilimui. „Greičiausiai nenubėgsite nei kilometro, prireiks išbėgti ne kartą, kad jį įveiktumėte, tačiau tai normalu ir stresuoti dėl to nereikia. Tokiu atveju bėgimą kaitaliokite su ėjimu, stenkitės kasdien nueiti rekomenduojamus 10 000 žingsnių ir pamatysite, kaip situacija keičiasi“, – pataria I. Dombrauskis ir primena, kad kaskart tiek pradedant bėgti, tiek baigus reikėtų nepamišti bent porą minučių skirti tempimo pratimams.
3 rekomendacija: tinkama avalynė
Tinkami sportiniai bateliai, pritaikyti būtent bėgimui, – svarbiausias pirkinys visiems bėgikams. Jei ilgą laiką bėgiosite su bateliais, kurie pritaikyti sportuoti salėje, galite pakenkti keliams ir sąnariams. Kiekvieni bateliai pasižymi skirtingomis techninėmis specifikacijomis – trumpoms distancijoms svarbiausia prisiderinimas prie pėdos, lengvumas, ilgoms – tiksli amortizacija, stabilumas bei pralaidumas orui, o bėgimui sudėtingomis sąlygomis – sukibimas bei kulno stabilizatorius.
„Lietuvoje nėra daug parduotuvių, kuriose galima atlikti specialius pėdos testus, tad, jei profesionalios konsultacijos gauti negalite, rinkitės tuos batus, su kuriais jaučiatės patogiausiai. Kai nubėgsite ne vieną šimtą kilometrų, tikrai žinosite, kaip išsirinkti batus, atsižvelgiant į savo bėgimo techniką, pėdos ypatumus“, – pataria bėgimo entuziastas.