27-ąjį gimtadienį atšventusi Simona Burbaitė: „Šiandien sau patinku daug labiau, nei tada, kai buvau 18-kos“

Simona Burbaitė
Simona Burbaitė
Šaltinis: Žmonės
2019-02-14 10:07
AA

„Šiandien sau patinku daug labiau, nei tada, kai buvau 18-kos“, – prisipažino vasario 13-ąją 27-ąjį gimtadienį atšventusi tinklaraštininkė, knygos „Tavo geriausia draugė“ autorė Simona Burbaitė.

Gimtadienio rytą Simona pradėjo įprastai – nuo treniruotės sporto klube. Anot jos, tai geriausias nuotaikos užtaisas visai dienai.

„Ypatingo plano neturėjau – nors darbų netruko, spėjau skirti laiko ir sau, ir mylimiausiems žmonėms. Labai džiaugiuosi, kad vakare pasimatysiu su savo draugais – laikas su jais yra geriausia dovana. Tik gaila, kad mano šeima šiandien negali būti kartu, bet su jais susitiksiu savaitgalį“, – Žmonės.lt pasakojo ji.

Simona Burbaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Simona juokiasi, kad vaikystėje 27-erių metų žmogus jai atrodydavo labai brandus, suaugęs ir jau išpildęs visas savo svajones.

„Maniau, kad tokių metų jau turi būti pasiekęs ir pamatęs viską. Bet šiandien suprantu, kad nieko panašaus ir metų sureikšminti neverta. Juk nėra tikslaus amžiaus, kada turi išsipildyti visos svajonės ir norai. Be to, kai kurių dalykų tenka kantriai laukti, nes jiems paprasčiausiai dar neatėjo laikas. Esu įsitikinusi – tai, kas yra skirta Tau, niekada nebus atiduota ar perduota kitam žmogui. Todėl stengiuosi džiaugtis kiekviena diena. O svarbiausia – šiandien sau patinku daug labiau, nei tada, kai buvau 18-kos“, – šypsojosi S. Burbaitė.

Simona Burbaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Simona prisipažino, kad konkrečių gimtadieninių tradicijų neturi. Kiekvienas gimtadienis – vis kitoks: – „Pernai gimtadienį sutikau Tailande su palmėm, saule, jūra ir kokoso kokteiliu rankose – visada buvo smalsu sužinoti, kaip mano gimtadienis atrodytų vasarą. Tiesiog smagu, kad gimtadienio dieną žmonės skiria savo laiką ir dėmesį man, labai tai vertinu“.

Šiemet Simona labiausiai džiaugiasi pasiekusi vidinę pusiausvyrą.

„Per šiuos metus manyje vyko daug vidinių kovų, gavau neįkainojamų pamokų, atsisakiau daug dalykų ir žmonių su kuriais, pasirodo, buvo ne pakeliui. Dažnai susimąstau, kad manęs niekas nemokė (nei darželyje, nei mokykloje, nei universitete), kaip reikia suprasti save, atpažinti savo jausmus, emocijas, kaip jas kontroliuoti ir kaip atrasti tą centrą tarp mano emocinių poreikių ir aplinkinių pageidavimų. Todėl tokie atradimai kaip šiemet – man yra didelė dovana“, – atskleidė ji.

Simona Burbaitė / Monikos Rukaitės nuotr.

Tinklaraštininkė prisipažino – ji jaučia, kad šie metai bus ypatingi. Su mylimuoju Matu Simona netrukus įsikurs nuosavuose namuose. Žinoma moteris taip pat prisipažino, kad šiemet jos ne tik kelionių, bet ir naujų projektų. O pūsdama gimtadienio žvakutes Simona užuot prašiusi – padėkojo gyvenimui už visą tai, ką ji turi dabar: – „Neseniai gavau pasiūlymą vesti naujos kartos laidą „Interjero TV“ apie interjerus, dizainą ir namų stilių – man tai visiškai nauja patirtis ir senos svajonės išsipildymas. Be to, šiemet nusimato nemažai kelionių ir įdomių projektų. Todėl kai šiandien pūsiu gimtadienio žvakutes, užuot prašiusi geriau padėkosiu už viską, ką turiu ir kas manęs dar laukia. Per 27 savo gyvenimo metus supratau, kad gyvenimas stovint priešais veidrodį ir žiūrint tik į save nėra gražus. Jis gražus su šeima.

Simona Burbaitė / Monikos Rukaitės nuotr.

Draugais. Be egoizmo. Kartais sunku atrasti savyje tą laisvę ir drąsą vieni kitiems padėti, kurti bendrumo jausmą ir dalintis. Kartais sunku nepasiduoti pagundai susikoncentruoti tik į save. Bet mes kasdien galim pradėti nuo mažų dalykų. Turiu pripažinti, kad pati ilgą laiką gyvenau kažkaip negerai – nebuvau iki galo sąžininga su savimi ir mane supančiais žmonėmis. Pritardavau ten, kur nenorėjau. Tylėdavau, nors ir kažkas nepatiko ar netiko. Iš baimės. Nes galvojau, kad tik taip būsiu sėkminga ir laiminga. Dabar turiu drąsos neatsisakydama savęs būti atvira, išreikšti jausmus nebandant manipuliuoti, pripažinti, kad suklydau. Nesakau, kad visada pavyksta 100 %. Žiūrėk, būna situacijų, kad, atrodo, pameti save, o po to vėl iš naujo atrandi. Kaip ilgai gyvensim nuo mūsų gal ir nepriklauso, bet ar tikrai gyvensim, kol gyvenam – tai jau kiekvieno rankose. Pasidalinsiu su jumis mano mamos man pasakytus labai svarbius žodžius: „Linkiu įsimylėti! Nebūtinai žmogų. Tai gali būti veikla, emocija, vieta ar koks patiekalas. Gali būti daina ar eilėraštis. O gal tyla. Tiesiog įsimylėk!“.