23-iąjį gimtadienį trečiadienį švenčianti dainininkė Monika Linkytė didelės puotos nekels – pasibaigus „Eurovizijai“ vienas po kito seka koncertai, o pirmenybę atlikėja visuomet teikia muzikai. „Juk nenumosi ranka į darbą dėl to, kad nori pašvęsti gimtadienį“, - šypsosi ji. Galų gale, šios šventės ji ir nesureikšmina – smagu sulaukti sveikinimų, bet svarbūs tik tie, kurie nuoširdūs.
Nors didelės gimtadienio fiestos 23-ejų sulaukusi M.Linkytė nerengia, progą vistiek paminės.
„Tiesiog susirinks draugai ir kartu pakelsime sulčių stiklines. Net nelaikau to gimtadienio šventimu – žinau, kad draugai nori mane pasveikinti, taigi surinkti visus kartu paprasčiau nei susitikti su kiekvienu atskirai. Pasidžiaugsime, pasibičiuliausime ir tiek“, – Žmonės.lt sakė ji.
Atlikėja tikina, kad tai bendravimas su artimais žmonėmis jai atstoja bet kokias dovanas.
„Man didžiausia dovana tai, kad per gimtadienį visi artimiausieji susirenka ir būna kartu. Juk nebūna daugiau tokių dienų metuose, kada galėtum visus iš skirtingų pusių imti ir pakviesti. O per gimtadienį galima“, – šypsosi.
Ar ji pakvietė į gimtadienį ir scenos partnerį „Eurovizijoje“ Vaidą Baumilą? „Vaidas žino, kada mano gimtadienis. Tai jau jo reikia klausti, ar ateis, – juk pati neatvesiu...“ – neatskleidžia.
Nors Monika ir laukia, kada draugai ateis jos pasveikinti, gimtadienio šventės ji tikina nesureikšminanti. „Taip, tai yra diena, kada gali prisėsti ir pagalvoti apie prabėgusius metus. Žinoma, malonu, kai tave prisimena draugai, artimieji, kai sulauki tiek dėmesio... Tačiau gimtadienio nesėdžiu ir nelaukiu. Ir kurią kitą dieną galėčiau prisėsti ir apsvarstyti sau svarbius dalykus“, – sako ji.
Gimtadienio išvakarėse atlikėja sakė nenustebsianti, jei šįmet gimtadieninių sveikinimų pažirs kaip niekad daug – juk dalyvaudama Austrijoje skambėjusiame „Eurovizijos“ konkurse ji kaip reikiant išgarsino savo vardą, pelnė daugiau gerbėjų simpatijų, atsirado norinčių susipažinti. Tačiau Monika jau moka atskirti, kurie žodžiai – nuoširdūs.
„Labiausiai vertinu nuoširdumą – svarbiausia tai, ką žmonės linki iš širdies. Noriu, kad ne kažkoks mano visuomeninis statusas, o vidinės savybės lemtų aplinkinių norą prisiminti, pasveikinti. Tokie sveikinimai man žymiai svarbesni už tuos, kurių sulauksiu dėl to, kad dainavau „Eurovizijoje“, – tikina.
Nauji metai – nauji užmojai
24-uosius metus M.Linkytė pradeda skaičiuoti pasikeitusi – jaučiasi brandesnė, daugiau patyrusi, galų gale, pakeitė išvaizdą: vos grįžusi iš Austrijos tučtuojau nusirėžė plaukus visai trumpai. Tik, sako, ne bėgantys metai šiems pokyčiams įkvėpė, o muzika.
„Plaukai yra labai svarbi įvaizdžio detalė, kuri arba padeda, arba labai trukdo. Nupjoviau plaukus iki pečių ir dabar ramu“, – šypsosi Monika.
Ir paaiškina: „Tai su nauju mano skambesiu ateina ir kažkoks kitoks įvaizdis, kaip kokybės ženklas. Pradėjus naujus muzikinius atradimus norėjosi kažką naujo atrasti ir išvaizdoje.“
Pernai ji labai norėjo į „Euroviziją“ ir šį tikslą pasiekė. O dabar kelia naujus – ir vėl apie muziką: „Turbūt tikslingai pirmyn einantys žmonės sau kasmet kelia naujus tikslus. Nesu išimtis – tikslų visada turiu. Jie man padeda – yra mano varomoji jėga. Šiuo metu mano svarbiausias tikslas yra išleisti albumą, tada laukia jo pristatymo turas.“
Tik apie mylimąjį M.Linkytė bent kol kas nesvajoja – juk tikslų čia neišsikelsi, tad bus kaip bus.
„Nepaisant to, kokio amžiaus esi, gyvenimas viską sudėlioja taip, kaip reikia. Vieni 20-ies yra subrendę kurti šeimas, kiti ir 30-ies jaučiasi tam dar nepasiruošę. Turiu daug veiklos, mane supa labai protingi, ypatingi žmonės. Džiaugiuosi tuo ir galvoju, kad šiuo metu man viskas yra gerai. Niekur nereikia skubėti. Svarbiausia, kad metams bėgant augtum kaip žmogus – puoselėtum save, savo asmenybę, neužmigtum ant laurų“, - svarsto.
Paklausta, ko sau palinkėtų 23-iojo proga, Monika atvirauja: „Noriu turėti savo tvirtą nuomonę ir visada mokėti ją apginti. Tai nereiškia, kad noriu būti pasiruošusi kažkam kibti į atlapus, jei man nepritaria... Noriu mokėti gražiai paaiškinti, ką galvoju. Dar noriu palinkėti sau daug šypsotis – manau, tai man visai gerai sekasi. Taip pat nuoširdumo. Dabar jaučiuosi pakankamai nuoširdi – man atrodo, kad su žmonėmis galiu kalbėti atvirai, nes neturiu ko slėpti. Tokia noriu ir likti. Matau, kad tas nuoširdumas aplinkiniams patinka. Gera, kai nepažįstami žmonės prieina ir stebisi, kad esu labai paprasta, nuoširdi. Tai man – didžiausias komplimentas. Noriu tokia būti, tokia išlikti.“