Pasibaigus žiemai apima pažįstamas jausmas: norisi kažko kito. Gaivaus, naujo, šviežio. Taigi – neriamės iš senos odos ir pasitinkame naujoves su šypsena!
Gurmanų džiaugsmai
Verslininkė, tinklaraštininkė, maisto ir vyno žinovė Urtė Mikelevičiūtė žada spalvingus visomis prasmėmis metus gurmanams. Išbandykime, ko dar nebandėme, ir leiskime sau pasidžiaugti skoniais bei aromatais.
„Kryptis – Indija. Čia tas atvejis, kai maisto kultūros ir kelionių kryptys sutampa, nes dabar madinga ir lankytis Indijoje, ir ragauti indiškos virtuvės patiekalus. Populiarūs ir mums jau įprasti kariai, ir nauji sumoderninti variantai: suvožtiniai su ėriena, ne Tikka Masala, o Masala picos, įvairūs indiški suktinukai, panyras. „Ant bangos“ Golden Milk: juo džiaugsis sveikos mitybos gerbėjai, nes tai dažniausiai migdolų ar sojų pienas, pagardintas medumi, prieskoniais, iš kurių svarbiausia – ciberžolė, suteikianti pienui aukso spalvą. Ji siejasi ir su kinų Geltonojo šuns metais, ir su rytietiškų prieskonių, gamtos, drabužių spalvomis.
Įkvėpimo šalis – JAV. Pasaulis stebi maisto kultūros tendencijas Amerikoje, daug ką iš jos perima: pavyzdžiui, daugėja užsakomo į namus maisto. Anksčiau žmonės daugiau užsisakydavo greitojo nesveiko maisto, o dabar – gero ir sveiko.
Madingos virtuvės – Filipinų ir Korėjos. Visi įmanomi kimčių (raugintų daržovių su prieskoniais) variantai, pavyzdžiui, austrės su kimčiais. Patiekalai su korėjietiškais padažais.
Sveika mityba orientuota nebūtinai į vegetarus ar veganus, kaip buvo anksčiau. Dabar daugiau pasirinkimų žmonėms, kurie nori tiesiog vartoti mažiau mėsos, bet neketina jos visiškai atsisakyti. Mėsą jie keičia veganišku sūriu, pica, o karvių pieną – augaliniu. Sveika mityba nebeįsivaizduojama be sriubų; labai populiarėja paruoštos sveikos sriubos, atstojančios buteliukais parduodamus vaisių kokteilius. Jas galima valgyti šaltas, galima pasišildyti. Taigi greitasis maistas tampa sveikas.
Metų produktas – avokadas. Ši tendencija laikosi antrus metus – iš avokadų gaminama beveik viskas. Amsterdame yra kavinė, kur galima paragauti begalės patiekalų iš avokadų, pradedant kapučinu su avokadais, baigiant avokadų picomis, avokadų suvožtiniais ar avokadų desertais.
Populiarėja maitinimo įstaigos, kuriose ragaujamas tik vienas patiekalas. Spurginės, kebabinės, sušinės, „tartarų“ ar ramenų restoranai...
Trinasi ribos tarp fast food ir fine dining. Šiais metais tai virsta tarpiniu variantu – fast casual dining. Madingi interjerai, vidutinės kainos, malonus aptarnavimas ir įdomus maistas. Tokių vietų jau nemažai ir Lietuvoje: restoranai „Peri Peri“, „Jurgis ir drakonas“, „Ramenas ir pagaliukai“ ir kt.
Įprasti patiekalai vėl populiarūs. Pavyzdžiui, šniceliai, kebabai – jie įdomūs ir paklausūs, nors mums, lietuviams, gal ir kelia šypseną … Taip pat – svogūnų sriuba, buritai.“
Kultūros gairės
Tapo tradicija laukti didžiausios tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ (jau 9-os!) – šiemet ji vyks birželio 7–10 d. „Litexpo“ erdvėse. Mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė yra aktyvi kultūros renginių lankytoja, tad jos rekomendacijos visada vertingos.
„Pagrindinis „ArtVilnius ʼ18“ akcentas bus Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Suomijos šiuolaikinis menas, tam ypač ruošiasi šių šalių galerijos. Tačiau kaip ir kasmet mugėje dalyvaus apie 60 mūsų ir užsienio galerijų iš 15 valstybių. Lankytojus trauks tapyba, fotografija, videomenas, skulptūros ir performansai. Bus pristatyti ne tik pripažinti vardai – užsienio kolekcininkai į Vilnių atvyksta ir dėl jaunų menininkų. O meno kūriniai mugėje kainuos nuo šimto iki dešimčių tūkstančių eurų.
Svarbiausiu metų įvykiu turėtų tapti sparčiai kylančio MO muziejaus (archit. Danielis Libeskindas) atidarymas rudenį. Jame bus pristatyta nuo 2009 metų kaupta Danguolės ir Viktoro Butkų kolekcija. Pirmasis privatus muziejus – tikrai šimtmečio įvykis tokiai jaunai valstybei.
Aktyvia ir profesionalia komunikacija intriguoja pirmą kartą vyksianti Rygos tarptautinė šiuolaikinio meno bienalė RIBOCA (birželio 2–spalio 28 d.). Jos tema: „Everything was forever until it was no more“ („Viskas buvo amžina, kol nebuvo daugiau“). Kaip teigia renginio kuratorė Katerina Gregos, bienalėje bus atsižvelgiama į pokyčių fenomeną, kaip jį galima numatyti, nujausti ir suvokti, kaip į pokyčius reaguoja menininkai ir kiek įtakos jiems daro praeitis (kalbant ir apie sovietmetį, ir apie graikų laikus).
Tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, rengiamas spalio pabaigoje, kiekvienais metais pritraukia pasaulinio lygio atlikėjų ir šiuolaikinių kompozitorių ir suteikia galimybę išgirsti naujausių lietuvių kompozitorių kūrinių.
Nepraleidžiu ir senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ vokalinių ansamblių iš užsienio koncertų, vykstančių Vilniaus bažnyčiose. Šis festivalis turi savo aurą ir ištikimų klausytojų.
Visada aplankau lapkričio mėnesį vykstantį „Vilnius Mama Jazz“ festivalį. Man labai patinka ne tik aukščiausio lygio profesionalių Lietuvos ir užsienio džiazo atlikėjų pasirodymai, bet ir neįpareigojanti, ir atpalaiduojanti šio festivalio atmosfera, sukuriama Nacionaliniame dramos teatre. Jautiesi kaip geriausiame džiazo klube ir net įgyji drąsos prieiti prie atlikėjų padėkoti ar prisipažinti, kad esi slapta jų gerbėja.
Vilniuje daug įvairaus lygio galerijų, tačiau nepamirškite nuvažiuoti ir į Kauną. Pavyzdžiui, dar tik kelerius metus veikiančioje, tačiau puikias parodas, projektus pristatančioje POST galerijoje vasario mėnesį veiks Venecijos bienalės laureato Žilvino Landzbergo paroda. Daugumos Lietuvos galerijų programos dar nepaskelbtos, todėl siūlau sekti meno naujienas galerijų puslapiuose arba skaityti meno portalus, pavyzdžiui, http://www. artnews.lt.
Jei būsite Vienoje, nepraleiskite progos pamatyti vieno mano mėgstamiausių menininkų Egono Schiele darbų: vasario 23–lapkričio 4 d. veiks jubiliejinė jo paroda LEOPOLD muziejuje. Geriausia ten vykti rudenį, kai vyksta ir viennacontemporary meno mugė. Tokiu metu paprastai atidaroma daug naujų, įdomių parodų ir kituose miesto muziejuose, galerijose.
Mane labiausiai įkvepia meno mugė „Frieze London“, šiemet ji vyks spalio 4–7 d. Regent parke. Čia gali pajusti, kuo pulsuoja šiuolaikinio meno pasaulis ir kokias tendencijas diktuoja menininkai bei kolekcininkai, skelbdami įsigytus kūrinius. Kitokią, Lotynų šiuolaikinio meno, areną pristato „ARCO Madrid“, vykstanti vasario 21–25 d. Miestas taip pat pasitinka su gausybe parodų ir meno įvykių.“
Siūlome nepamiršti dar vieno svarbaus ir įdomaus kultūros įvykio – 16-ą kartą vyksiančios Venecijos architektūros bienalės (gegužės 26–lapkričio 25 d.). Joje Lietuvai atstovaus VšĮ „Architektūros fondo“ projektas „Pelkių paviljonas“. Jo kuratoriai – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Projekto sumanymas pagrįstas faktu, kad pagrindinės bienalės erdvės – Giardini sodo pakraštyje – vienintelė Venecijos vieta, kur vis dar įmanomos naujos statybos. Tai trikampio formos vandens lopinėlis, tyvuliuosiantis greta bienalės teritorijos. Taigi Lietuva pirmą kartą pristatys itin originalų nacionalinį paviljoną, kuris plūduriuos ant vandens (o gal lindės po vandeniu ar levituos – kas žino?). Teigiama, kad pelkių paviljonas – ne dirbtinė fizinė pelkės imitacija, o žinia žmonėms – ypač tiems, kuriuos gyvenimo būdas laiko įkalinęs miesto dulkėse ar bedeguonėje virtualioje erdvėje. Pelkė nėra bauginanti erdvė, o planetos plaučiai ir inkstai, valantys mūsų orą ir vandenis. Pelkė – gamtinė sistema, galinti prislopinti ir nutolinti klimato kaitos ir pasaulinio vandenyno lygio kilimo pavojus.
Kvepalų manija
Jei yra žmogus, kuris Lietuvoje apie parfumeriją žino beveik viską, tai – tinklaraščio „Minervos blogas: Įkvėpimai“ autorė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė. Ji ir taria savo svarų žodį apie kvapų tendencijas.
„Parfumerijos pasaulis jau keletą metų išgyvena tikrą pakylėjimo ar net manijos periodą: sparčiai auga kūrėjų, gamintojų ir prekybos kvepalais vietų skaičius, parduotuvių asortimentas keičiasi dar neregėtais tempais. Daroma viskas, kad tik būtų pelnytas pirkėjo palankumas, ypač jeigu tai – vadinamosios tūkstantmečio kartos pirkėjas, kurio parfumerinės preferencijos dar tik formuojasi. Kaip išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų esant tokiai milžiniškai pasiūlai – užduotis, kurią sprendžia visi.
Orientacija į jaunąją kartą itin pastebima didžiųjų kvepalų gamintojų pristatomose naujienose. Tipiniai bruožai: perkurtos legendinių praeities kvapų versijos, sukonstruotos šiuolaikinio lengvo gurmaniškumo stiliumi; nykstantis parfumerijos skirstymas pagal tikslinės grupės lytį, pasirenkant universalų variantą; kvapai deklaracijos, tarsi asmenukės socialiniuose tinkluose, pabrėžiantys asmenybės išskirtinumą, laisves bei teises.
Vyraujančios kvapų tendencijos – perkurta parfumerijos klasika ir lengvas gurmaniškumas: didesnę svarbą įgauna levandos, baltos gėlės ir rožės, moderni žaluma ir skanėstai, smilkalams ir medienai šiek tiek praradus populiarumą, kuriuo mėgavomės gerą dešimtmetį. Tačiau beprotiškoje pasiūloje išryškėja pati svarbiausia tendencija – kvepalus pirkti sau, dėmesingai juos išsirinkus. Norisi išskirtinumo, unikalumo, emocijos, todėl galima drąsiai prognozuoti, kad įmantriausius kvapus siūlančios aukštosios parfumerijos poreikis ir toliau didės. Šiandien viskas yra madinga ir aktualu – kvepalai pagaliau pripažinti asmenybės išraiškos dalimi, ne tik kūno priežiūros priemone.“