15 būdų sustiprinti imunitetą

Maistas ir vaistas / Fotolia nuotr.
Maistas ir vaistas / Fotolia nuotr.
2013-11-07 07:00
AA

Šaltuoju metų laiku, ypač kol organizmas prisitaiko prie pasikeitusių orų, susilpnėja jo atsparumas, todėl greičiau kimba įvairūs virusai ir infekcijos. Kad nesirgtumėte peršalimo ligomis ir visus bauginančiu gripu, imunitetą reikia stiprinti visus metus. Žinoma, nepasakysime nieko ypatinga ir nauja. Šiuo klausimu visada geriausiai suveikia seni, laiko patikrinti dalykai.

1. Sveika gyvensena

Jeigu norite būti sveika, atspari ligoms, pirmiausia pradėkite reguliariai sportuoti. Sunku prisiversti daugiau judėti? Ogi prievarta nieko nereikia daryti. Jums nebūtina bėgioti vakarais ar prakaituoti sporto salėje, jei to nenorite. Tiesiog darykite tai, kas jums malonu: šokite, minkite dviračio pedalus, žaiskite tenisą, plaukiokite baseine... Mokslininkų ištirta, kad sportuojantys žmonės rečiau serga ne tik peršalimo, bet ir kitomis ligomis.

Ne mažiau svarbu ir mityba. Valgant nereguliariai, nevisavertį maistą, piktnaudžiaujant riebia mėsa, rūkytais jos gaminiais, pusgaminiais, konservantų ir sintetinių priedų turinčiais produktais, saldumynais, trinka normali medžiagų apykaita, ima stigti maisto medžiagų (vitaminų ir mineralų), todėl silpnėja organizmo atsparumas.

Dėmesio! Kasdien turite suvalgyti 300–400 g daržovių ir bent tris vaisius. Imuninę sistemą labai silpnina rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.

2. Bičių produktai

Jei nesate alergiška, kasdien suvalgykite po desertinį šaukštą medaus ar po šaukštelį žiedadulkių (reikėtų vartoti kuo įvairesnių bičių produktų: bičių duonelės, preparatų su propoliu). Tai ne tik sustiprins organizmą, bet ir suteiks energijos. Bičių produktuose gausu aminorūgščių, mineralų, vitaminų, fermentų, fitoncidų, kai kurių hormonų, infekcijas ir virusus naikinančių medžiagų.

Dėmesio! Geriausiai meduje esančios biologiškai aktyvios medžiagos bus pasisavintos, jei medų laikysite burnoje, kol ištirps. Negalima medaus tirpinti karštoje arbatoje – sumažėja jame esančių gydomųjų medžiagų.

PLAČIAU APIE TAI, KAIP LAIKYTI IR SAUGOTI MEDŲ, SKAITYKITE ČIA.

3. Jūros kopūstai

Mitybos specialistai pataria į valgiaraštį įtraukti jūros kopūstų, nes jie ne tik stiprina imunitetą, bet ir mažina blogojo cholesterolio kiekį, neleidžia kauptis laisviesiems radikalams ir sunkiesiems metalams, kurių gauname su maistu, kvėpuodami užterštu oru.

Jūros kopūstuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų: kalio, kalcio, bromo, jodo, magnio, geležies, aminorūgščių, pektinų, karoteno, vitaminų C, D ir B grupės.

Dėmesio! Džiovintų jūros kopūstų galite berti į salotas, sriubas, troškinius.

4. Alavijai

Alavijai – natūralus antibiotikas, mažinantis uždegiminius procesus ir neleidžiantis daugintis bakterijoms ir virusams. Mokslininkų tyrimai rodo, kad juose yra daugiau kaip 160 organizmui naudingų medžiagų: aminorūgščių, angliavandenių, eterinių aliejų, penkiolika fermentų, vitaminų ir mineralų.

Dėmesio! Alavijų sultys ar tyrelė su medumi ar erškėtuogių sirupu stiprina ir aktyvina imuninę sistemą, valo organizmą bei kraują. Jų galite pasigaminti namuose arba įsigyti vaistinėse.            

5. Cinkas

Kad mūsų organizmas ir imuninė sistema sugebėtų gaminti antikūnus, kurie kovoja su infekcijų ir kitų ligų sukėlėjais, turite gauti pakankamai cinko. Geriausias jo šaltinis – žuvis ir jūrų gėrybės (austrės, tunai, lašišos ir kt.), vištų kepenėlės, kiaušiniai, vištiena, česnakai, riešutai, sėklos, ypač moliūgų ir kt.  

Dėmesio! Cinko gali trūkti ir jo poreikis padidėja esant kasos ir virškinamojo trakto sutrikimams, sergant cukriniu diabetu, piktnaudžiaujant alkoholiu.

6. Vitaminas E

Vitaminas E, A, C ir selenas bei cinkas yra puikus laisvuosius radikalus naikinantis ir imuninę sistemą stiprinantis antioksidantas. Mokslininkų apskaičiuota, kad kiekvieną ląstelę laisvieji radikalai kasdien atakuoja maždaug 10 000 kartų. Jeigu stinga antioksidantų, įsikaraliavę laisvieji radikalai labai greitai susilpnina organizmo atsparumą.

Dėmesio! Lėkštelė viso grūdo dribsnių su saujele saulėgrąžų ar kitų sėklų, aplietų natūraliu jogurtu, suteiks vitamino E dienos normą.

7. Žalioji arbata

Žalioji arbata – natūralus antioksidantas: šalina laisvuosius radikalus, gerina virškinimą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat reguliuoja kraujospūdį, gerina atmintį ir kt. Taigi kasdien gerkite bent po puodelį šio gėrimo ir nušausite ne vieną zuikį.

Dėmesio! Žalioji arbata – puiki liekninamoji priemonė, nes skatina medžiagų apykaitą ir padeda greičiau deginti riebalų perteklių.  

8. Spanguolės

Šiose uogose yra daug imunitetą stiprinančių vitaminų C, P, PP ir B grupės, taip pat medžiagų, kurios naikina  bakterijas ir virusus, slopina uždegimus. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad spanguolės padeda atsinaujinti žarnyno mikroflorai. Kuo daugiau organizme yra gerųjų bakterijų, tuo atsparesni esame ligoms ir infekcijoms.

Dėmesio! Kasdien suvalgykite po kelis šaukštelius šių uogų uogienės. Šviežias spanguoles galite trinti su medumi ar alavijų sultimis.

PLAČIAU APIE SPANGUOLES BEI KITAS RUDENS UOGAS SKAITYKITE ČIA.

9. Cinamonas

Cinamonas – ne tik puikus prieskonis, bet ir natūralus vaistas. Ištirta, kad jame yra eterinių aliejų, kurie naikina bakterijas ir virusus, šalina toksinus, slopina grybelių dauginimąsi ir uždegimus. Cinamonas padeda ne tik nusilpus imuninei sistemai, bet ir sutrikus virškinimui, esant antsvoriui, sąnarių ligoms, peršalus, sergant gripu ar cukriniu diabetu. Pasirodo, šis prieskonis gerina kasos veiklą, reguliuoja insulino išsiskyrimą ir mažina gliukozės kiekį kraujyje.

Dėmesio! Cinamono ir medaus mišiniu galite skaninti manų košę, varškę, arbatą, vandenį. Atsargiau jį turėtų vartoti nėščiosios, nes cinamonas skatina gimdos susitraukimus.

DAUGIAU PATARIMŲ, KUR PANAUDOTI ŠĮ PUIKŲ PRIESKONĮ, RASITE ČIA.

10. Obuoliai

Ruduo – obuolių metas, tad graužkite į sveikatą. Juose gausu medžiagų, stiprinančių imuninę sistemą. Nereikės jokių maisto papildų. Obuoliuose gausu mangano, kalio, jodo, natrio, kalcio, folio rūgšties, fosforo, taip pat vitaminų C, P, B1, B2, PP, K, karoteno ir kt.

Dėmesio! Šafranu gardintos obuolių sultys neutralizuoja organizme susikaupusias nuodingąsias medžiagas, taip pat laisvuosius radikalus, be to, valo organizmą.

11. Grūdinimasis

Nors visi žinome, kad užsigrūdinę žmonės serga rečiau, ne visi suskubame sekti sveikuolių pavyzdžiu. Rezultatas – varvanti nosis, nuolatiniai peršalimai, krūva išmestų pinigų vaistams. Nesiūlome iškart lįsti į eketę... Tiesiog jau šiandien pradėkite grūdinti organizmą. Nebijokite rytais palįsti po kontrastiniu dušu (procedūrą visada baikite vėsiu vandeniu ir kaskart mažinkite jo temperatūrą). Nesirenkite itin šiltai – perkaitusi greičiau peršalsite. Miegokite ir mankštinkitės prie atviro lango ar orlaidės.

Dėmesio! Optimaliausia temperatūra miegamajame turėtų būti ne didesnė kaip 18 °C šilumos.

12. Kofeinas

Mokslininkų ištirta, kad piktnaudžiavimas kofeino turinčiais gėrimais (energiniais, kava) skatina išsiskirti streso hormoną, kuris priverčia mūsų organizmą dirbti padidintu režimu. Todėl prarandame daug energijos, o tai turi įtakos mūsų  imuninei sistemai.

Dėmesio! Energijos jums suteiks stiklinė šviežiai spaustų sulčių, pasivaikščiojimas gryname ore.

13. Stresas

Didžiausias imuninės sistemos priešas – nuolatinė įtampa. Stresą sukelia ne tik nemielas darbas, nesiklostantys santykiai su kolegomis ar namiškiais, bet ir neigiamos emocijos bei pesimizmas. Kenkia per didelis ar per mažas fizinis aktyvumas, pervargimas, mažo kaloringumo dietos ir kt. Na, o įtampą puikiai šalina juokas. Tad kuo dažniau kvatokitės iki ašarų. Juokiantis išsiskiria hormono endorfino, kuris ne tik gerina nuotaiką, bet ir stiprina organizmo atsparumą.

Dėmesio! Daug lengviau reaguosite į stresines situacijas, jeigu mąstysite optimistiškai. Jeigu galite ką nors pakeisti, drąsiai griebkite jautį už ragų, jei ne – nesiraukite plaukų.

KAIP ATSIKRATYTI STRESO, SKAITYKITE ČIA.

14. Geopatogeninės zonos

Jau seniai mokslininkai pripažino, kad ilgai būnant geopatogeninėse zonose (ypač jeigu toje vietoje dirbame ar miegame), labai susilpnėja žmogaus biolaukas, kuris atlieka panašią funkciją, kaip ir imuninė sistema. Todėl tampame mažiau atsparūs infekcijoms ir kitoms ligoms.

Dėmesio! Jeigu įtariate, kad jūsų lova ar darbo stalas stovi energiškai blogoje vietoje (tai išduoda be priežasties kamuojantis nuovargis, nemiga ir kt.), pamėginkite ją perstatyti į kitą vietą.

15. Vaistai

Be reikalo nevartokite cheminių vaistų. Visi jie sukelia šalutinį poveikį. Organizmo atsparumą itin silpnina antibiotikai, nes jie naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Taigi susirgusi rinkitės kuo natūralesnius gydymo būdus (homeopatiją, fitoterapiją – gydymą vaistažolėmis, haloterapiją – gydymą druska ir kt.).

Dėmesio! Cheminius vaistus vartokite tik kritiniais atvejais skyrus gydytojui.

Ar žinote, kad...

  • Jei neturėtume imuniteto, paprastas peršalimas taptų mirtina liga – be imuninės sistemos žmonės neišgyventų. Būtent ji rūpinasi, kad į organizmą patekę ligų sukėlėjai būtų sunaikinti, saugo nuo mikrobų ir virusų, kuriais galime užsikrėsti gerdami nešvarų vandenį, valgydami neplautus vaisius ir daržoves, bendraudami su sergančiais žmonėmis. Įsivaizduokite, kasdien mūsų plaučiai išfiltruoja apie 10 000 l oro, kuriame sklando daugybė mikrobų...
  • Pirmieji išsiderinusios imuninės sistemos simptomai – be priežasties varginantis nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, silpnumas. Nenumokite į tai ranka ir suskubkite stiprinti imuninę sistemą.