Nors medicina žengia į priekį, išrandama naujų vaistų, ligonių tik daugėja, o ligos sunkėja. Peršasi viena mintis, kad kuo daugiau nuodysime organizmą įvairia chemija, tuo daugiau sirgsime. Vaistai dažniausiai tik slopina ligos simptomus, bet negydo priežasties. Pasinaudokite specialistų patarimais, kaip natūraliais būdais stiprinti sveikatą arba įveikti ligas.
1. Gydykitės natūraliais būdais
Geriausiai gydytis vaistais iš gamtos: homeopatija, haloterapija ir kt. Ypač veiksminga ir visiems prieinama fitoterapija, t. y. gydymas vaistažolėmis, jos tinka ir profilaktikai, ir susirgus. Tai gali būti pagalbinė arba pagrindinė gydymo priemonė. Tačiau turite žinoti, kad vaistažolės taip pat turi šalutinį poveikį, jas vartokite būtent taip, kaip parašyta ant pakelio arba kaip nurodė gydytojas.
Kad organizmas nenusilptų, siaučiant peršalimo ligoms ar gripo epidemijai, vertėtų profilaktiškai pagerti erškėtrožių, ežiuolių arbatos arba jų preparatų (tinktūros turi stipresnį poveikį).
Kai aplinkui daug sergančiųjų ar jau susirgus, reikia gerti daug vaistažolių arbatų (aviečių, liepžiedžių, čiobrelių, ramunėlių) – skysčiai valo organizmą. Profilaktiškai užtenka gerti plikytą arbatą, o susirgus – stipresnius mišinių nuovirus.
Labai veiksmingos šaltalankių sultys – profilaktiškai per dieną patartina jų išgerti po 1 ar 2 stiklines.
Veiksmingai gydo ir organizmą stiprina juodųjų serbentų sultys ir jų lapų ar džiovintų uogų nuoviras, taip pat šviežiai spaustos burokėlių, morkų ir obuolių sultys. Daug organizmą stiprinančių savybių turi trintos šviežios ar šaldytos bruknės, jų arbata. Per dieną suvalgykite pusę stiklinės su medumi trintų bruknių – naikina virusus. Skalaukite gerklę vandeniu skiestomis citrinų sultimis.
2. Profilaktiškai tikrinkitės sveikatą
Nė geriausias gydytojas, nė moderniausia aparatūra kartais negali aptikti pažeidimų iš pirmo karto, todėl profilaktinius tyrimus reikia atlikti sistemingai, svarbiausia, tikslingai, t. y. įvertinus sveikatos rizikos veiksnius. Tarkim, jei giminėje kas nors serga ar sirgo tam tikromis ligomis (cukriniu diabetu, vėžiu, tuberkulioze ir pan.), vertėtų profilaktiškai stebėti silpnąsias savo organizmo vietas.
Echoskopu galima nustatyti 1–2 mm darinius, bet tai, kas vyksta ląstelių lygmenyje, neįmanoma. Tyrimo rezultatas geras, o liga pamažu vystosi, progresuoja. Po metų dvejų jau gali būti ir per vėlu, todėl kartą atlikusi tyrimą jį pakartokite, kaip liepta gydytojo.
Taip pat atkreipkite dėmesį į menkiausius organizmo siunčiamus signalus. Verta sunerimti ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, jei užčiuopėte guzelių ar mazgelių krūtyse, dažnai trinka ar yra nereguliarios mėnesinės, dažniau nei įprastai šlapinatės, nuolat yra pabrinkę paakiai, kamuoja nemiga, jaučiate nuolatinį nuovargį, svaigsta galva, pablyško veido oda ir pajuodo paakiai. Stebėkite apgamus, nenumokite ranka į dažnai trinkantį virškinimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, nemigą, neaiškios kilmės skausmus. Taip pat pykčio protrūkius, pagausėjusį prakaitavimą, rankų virpėjimą, galvos svaigimą ir kt. Visa tai gali būti įvairių ligų simptomas.
3. Nepiktnaudžiaukite cheminiais vaistais
Įvairūs vaistai viena gydo, kita sargdina, nes kiekvienas turi šalutinį poveikį. Ypač organizmo atsparumą silpnina antibiotikai, nes jie sunkina kepenų veiklą, sutrikdo virškinamojo trakto veiklą ir kt. Taigi susirgusi rinkitės kuo natūralesnius gydymo būdus (homeopatiją, fitoterapiją – gydymą vaistažolėmis, haloterapiją – gydymą druska ir kt.). O cheminius vaistus vartokite tik kritiniais atvejais ir skyrus gydytojui. Jei manote, kad greičiau išsigydysite gerdama antibiotikus, klystate. Antibiotikai silpnina imuninės sistemos veiklą, o sumažėjus organizmo atsparumui bacilos ir virusai kimba dar dažniau – paprastai po kurso antibiotikų ligoniai vėl atkrinta. Be to, antibiotikai virusų neveikia, o naikindami „blogąsias“ bakterijas sunaikina ir naudingąsias, be kurių negali normaliai funkcionuoti imuninė sistema.
4. Kovokite su žalingais įpročiais
Norite nesirgti? Venkite didžiausių imuninės sistemos priešų. Pirmiausia – alkoholio, nes piktnaudžiaujant svaigalais silpnėja organizmo ląstelių aktyvumas, jos nebesugeba kovoti su ligų sukėlėjais. Be to, alinamos kepenys, kurios šalina visus organizme susikaupusius nuodus. Antra – rūkymo, nes tabakas ne tik organizmo atsparumą silpnina, bet ir dirgina kvėpavimo takus, todėl rūkaliai dažniau serga peršalimo ligomis (sloga, bronchitu, angina ir kt.). Paskaičiuota, kad per metus kasdien surūkant po 10 cigarečių organizme pasigamina 2 kg toksinių dervų, po dešimties metų – 4 kg, po dvidešimties – apie 6 kg. Tai sukelia širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, onkologines ir kitas ligas.
Jei niekaip negalite mesti rūkyti, bent kontroliuokite surūkomų cigarečių skaičių. Mokslininkų ištirta, kad surūkius vieną cigaretę organizmas praranda apie 30 mg vitamino C. Kai jo stinga, imuninė sistema nepajėgi išskirti imuninių medžiagų interferonų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, virusais ir bakterijomis. Taigi sumažėja organizmo atsparumas ligoms, ypač peršalimo.
5. Taisyklingai kvėpuokite
Anot specialistų, kvėpuojant taisyklingai (diafragma, giliai ir retai), atsinaujina organizmo ląstelės, stiprėja imuninė sistema, greitėja medžiagų apykaita ir kt. Rytų šalyse kvėpavimas laikomas geros savijautos pagrindu (tik paskui mityba), nes reguliuoja visus mūsų organizmo procesus, taip pat energijos pusiausvyrą. Su kiekvienu įkvėpimu plaučiai išsilaisvina nuo visų juose susitelkusių nuodų (toksinų, alergenų, virusų, mikroorganizmų ir kt.). Anot kinų medicinos, netaisyklingai kvėpuojant, sutrinka gaunamo deguonies ir pašalinamo anglies dioksido pusiausvyra, susidaro palankios sąlygos organizmui apsinuodyti. Tai viena ne tik ankstyvo senėjimo, bet ir daugelio ligų priežasčių. Netaisyklingai kvėpuodami, gauname mažiau deguonies, todėl lėtėja organizmo medžiagų apykaita.
Kvėpuojant negiliai, deguonis plaučius pasiekia mažomis dozėmis, todėl jie priversti dirbti intensyviau, imame kvėpuoti tankiau. Organizme atsiranda deguonies badas, o tai skatina ne tik kvėpavimų takų, bet ir kraujotakos, kepenų bei inkstų ligas. Teigiama, kad netaisyklingas kvėpavimas viena pagrindinių padidėjusio kraujospūdžio, alergijos, skrandžio ir žarnyno ligų priežasčių.
Netaisyklingą kvėpavimą sukelia stresas, antsvoris, rūkymas, netinkama mityba, kai kurios ligos, netaisyklinga laikysena (iškrypęs stuburas) ir kt.
Teigiama, kad kasdien po kelis kartus 30 sel. sulaikant kvėpavimą per du mėnesius net galima numesti 2–4 kg svorio!
Anot specialistų, kvėpavimas turi būti gilus, tylus, negirdimas. Kvėpuojant turi kilnotis ne krūtinės ląsta, o pilvas (diafragma). Kvėpavimo dažnis – ne daugiau kaip 10–15 kartų per minutę. Kvėpuojama pro nosį.
6. Kasdien valykite liežuvį ir plaukite nosį
Įpraskite kas rytą plauti nosį vandeniu ir valyti liežuvį. Tai neleidžia kauptis bakterijoms, saugo nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų. Pirma įtraukite šiek tiek šalto vandens į vieną šnervę ir išpūskite, paskui tą patį pakartokite su kita (šaltas vanduo sutraukia gleivinę, o šiltas skystina gleives, todėl tinka užsikimšus nosiai). Nosies plovimas, ypač sūriu vandeniu, neleidžia infekcijai pakliūti į gilesnius kvėpavimo takus. Pajutusi pirmuosius peršalimo simptomus, į nosį kuo dažniau lašinkite druskos tirpalo (jį ruoškite tokio stiprumo, kad pernelyg negraužtų gleivinės). Druskos tirpalu skalaukite perštinčią gerklę – puikus antiseptikas.
Kad per naktį nesikauptų bakterijų ir mikrobų burnoje, natūraliosios medicinos atstovai pataria prieš miegą po liežuviu pakišti 5–6 grūdelius rupios valgomosios jūros druskos ir palaikyti, kol ištirps. Druska neleidžia kauptis apnašomis, rastis blogam burnos kvapui, apsaugo dantų emalį nuo erozijos.
7. Būkite fiziškai aktyvi
Judėjimas stiprina širdį ir kraujagysles. Kai širdis nepriekaištingai funkcionuoja, greičiau varinėjamas kraujas ir visi organai gauna daugiau maistingųjų medžiagų (vitaminų ir mineralų) bei deguonies. Taip pat greičiau šalinami toksinai, stiprėja organizmo atsparumas. Tačiau tai nereiškia, kad turite kasdien bėgioti ar prakaituoti sporto salėje iki nukritimo. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad organizmui kenkia ne tik per mažas, bet ir per didelis fizinis aktyvumas. Ne tik psichinė, bet ir fizinė įtampa skatina gamintis streso hormoną, kuris naikina imunines ląsteles. Ir vienu, ir kitu atveju organizme gali kauptis laisvųjų radikalų, kurie yra daugelio ligų priežastis. Neatsitiktinai pagrindinė sportininkų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, ypač širdies nepakankamumas.
Be to, alinančios treniruotės sumažina vitaminų, ypač vitamino C, atsargas organizme. Tad sportuokite protingai, į treniruotes neikite, kai skauda galvą, turite temperatūros ar esate peršalusi. Pasirinkite optimalų krūvį: kasdien darykite mankštą (bent dusyk per dieną po 20 min.), po valandą pasivaikščiokite gryname ore ar tris kartus per savaitę pasportuokite klube ar užsiimkite kitokia aktyvia veikla. Anot sporto specialistų, jei kasdien nueitumėte bent po tris kilometrus spartesniu žingsniu, per valandą sudegintumėte nuo 200 iki 300 kalorijų.
Ištirta, kad po pusvalandžio vaikščiojimo organizme išsiskiria laimės hormonų, kurie atpalaiduoja, slopina stresą. Mokslininkų įrodyta, jog tie žmonės, kurie daug vaikšto ir aktyviai gyvena, yra kūrybingesni, jų smegenų veikla aktyvesnė, jie rečiau serga depresija, širdies ir kitomis ligomis.
8. Kuo sveikiau maitinkitės
Dietologų teigimu, alinančios dietos, persivalgymas arba nereguliari mityba silpnina organizmo atsparumą. Valgant nevisavertį maistą, piktnaudžiaujant riebia mėsa, rūkytais mėsos gaminiais, pusgaminiais, organizmui ima stigti maisto medžiagų (vitaminų ir mineralų), todėl mažėja jo atsparumas. Mitybos specialistai pataria pirmenybę teikti kuo natūralesniems produktams be visokių sintetinių priedų, nes su maistu gaunami chemikalai ir sintetiniai konservantai skatina gamintis laisvuosius radikalus.
Kasdien turėtumėte suvalgyti po 400 g žalių ir 200 g virtų daržovių, kelis vaisius. Nepamirškite grūdų produktų, augalinio aliejaus. Maistą ne kepkite, o virkite, troškinkite arba ruoškite orkaitėje. Atminkite: valgydami termiškai neapdorotą maistą, gauname daugiausia mums naudingų maisto medžiagų.
Ypač imuninę sistemą silpnina antsvoris. Sakysite, sunku numesti kad ir kelis kilogramus? Štai jums specialistų argumentas – 100 kcal, kasdien išbrauktų iš įprasto dienos raciono, gali padėti be jokių pastangų per metus palengvėti penkiais kilogramais! Taigi, norint išsaugoti figūrą, užtenka kasdien atsisakyti poros kąsnių. Jei salotas gardinsite ne majonezu, o šlakeliu aliejaus ir citrinų sulčių, arbatą gersite be cukraus, bandelę iškeisite į vaisių, blynelius valgysite be uogienės, svoris savaime ims mažėti.
9. Vartokite bičių produktų
Pasak mitybos specialistų, užuot saujomis rijus sintetinius maisto papildus, daug naudingiau vartoti bičių produktus. Du šaukštai medaus per dieną suteikia beveik visų organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų dienos normą. Bičių produktai – natūralus biostimuliatorius, kuris stiprina imuninę sistemą, teikia energijos ir net gydo daugelį ligų. Juose gausu mineralų, vitaminų, baltymų, aminorūgščių ir kt. Jei nesate alergiška, medumi saldinkite arbatą. Žiedadulkes vartokite du kartus per dieną po pusę arbatinio šaukštelio prieš pusryčius ir pietus. Jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas – po valgio. Žiedadulkės teikia energijos ir stiprina organizmą. Kadangi turi stimuliuojamųjų savybių, jų nereikėtų vartoti prieš miegą – gali kamuoti nemiga.
Sveikatai stiprinti vartokite tik natūralų, geros kokybės medų (dienos norma 50–100 g). Šį kiekį suvalgykite ar išgerkite su arbata per 3–4 kartus. Nė dienos be šių skanėstų nepraleiskite, jei aktyviai sportuojate, laikotės dietos, rengiatės egzaminams, dirbate sunkų fizinį ar protinį darbą, jaučiatės išsekusi. Arba norite greičiau pasveikti po sunkios ligos, įveikti peršalimą.
Beje, šiltame vandenyje ištirpdytas medus mažina skrandžio sulčių rūgštingumą (geriama 1,5–2 val. po valgio). Šaltame vandenyje ištirpdytas medus didina skrandžio sulčių rūgštingumą (geriama 10 min. prieš valgį).
Sergant opalige, rekomenduojama medų vartoti valandą prieš valgį (prieš tai pasitarkite su gydytoju). Gydymo kursas apie 2 mėnesiai. Medaus tirpalas gerina žarnyno peristaltiką (tinka ir užkietėjus viduriams). Tai padeda įveikti lėtines kepenų ligas. Vakare išgerta stiklinė arbatos ar vandens su medumi atpalaiduoja ir gerina miegą.
10. Saugokite kepenis
Anot gydytojų, kepenys atlieka daugiau kaip penkis šimtus funkcijų. Jei šis organas sunegaluoja, kenčia visi kiti, nes nešvarus, užterštas kraujas, apsukęs ratą, užteršia ir kitus organus. Sutrikusi širdies veikla ar akių ligos – dažniausiai pablogėjusios kepenų funkcijos pasekmė. Apie kepenų funkcijos sutrikimus įspėja ir laisvi viduriai, problemiška oda, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai. Jie silpsta, nes kepenys negali suteikti organizmui reikiamo kiekio fermentų, hormonų, riebaluose tirpių vitaminų ir pan.
Labiausiai kepenims kenkia persivalgymas, riebus maistas ir piktnaudžiavimas alkoholiu bei vaistais. Kai valgoma riebiai, pesticidais užteršto, konservantų ir visokių E turinčio maisto, vartojama daug cheminių medikamentų, dirbama kenksmingomis sąlygomis, kepenys, kurios yra pagrindinis organizmo filtras, nespėja pašalinti kenksmingųjų medžiagų. Todėl pirmiausia reikia gerti ne kepenų veiklą gerinančių vaistų, o keisti mitybą, atsisakyti svaigalų. Tik paskui jau galite pradėti vartoti natūralius preparatus – kepenys yra unikalus organas, kuris sugeba atsinaujinti.
11. Kontroliuokite cholesterolio kiekį kraujyje
Anot gydytojų, mūsų organizme 2/3 cholesterolio pagamina kepenys, 1/3 gauname su gyvulinės kilmės maistu. Cholesterolis organizmui būtinas: be jo nesigamintų antinksčių ir lytiniai hormonai, vitaminas D ir kt. Be to, „gerasis“ cholesterolis neleidžia „blogajam“ kauptis arterijų sienelėse – pagerina kraujo apytaką. Tačiau cholesterolio perteklius didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kai valgome daug riebaus maisto, sudeginama tik nedidelė dalis jame esančių riebalų, o likusieji riebalinių nuosėdų pavidalu kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Taip pat cholesterolio kiekį didina saldumynai, kava, cukrus, maisto medžiagų trūkumas, rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Beje, jei vartosite daug angliavandenių, dalis jų kepenyse taip pat bus paversti riebalų rūgštimis (trigliceridais), kurie didina išeminės širdies ligos riziką.
Idealiausia cholesterolio norma 3–5,2 mmol/l. Jei jis yra padidėjęs, būtina keisti mitybą, gyvenimo būdą ir profilaktiškai vartoti augalinės kilmės preparatų, kurie padeda mažinti cholesterolio perteklių kraujyje.
12. Išmokite atsipalaiduoti
Stresas sudaro palankias sąlygas į paviršių iškilti organizme tūnančioms ligoms, liaudiškai kalbant, „muša“ per silpniausią, pažeistą vietą. Anot medikų, ilgai trunkanti nervinė įtampa ir nuovargis silpnina imuninę sistemą, todėl greičiau kimba visokios ligos. Jei nuolat esate suirzusi, nervinatės dėl menkniekių, tai – ženklas, kad organizmas nusilpęs.
Raskite laiko poilsiui ir pomėgiams – tam, kas teiktų malonumą. Mokslininkų ištirta, kad teigiamos emocijos, o ypač juokas, skatina išsiskirti hormonus endorfinus, kurie ne tik gerina nuotaiką, bet ir saugo organizmą nuo uždegimų, teigiamai veikia imunitetą. Juokas iki ašarų skatina laimės hormonų ir vitamino C gaminimąsi. Be to, kvatojantis iš visos širdies, vėdinasi plaučiai, organizmas gauna daugiau deguonies, todėl gerėja visų organų veikla.
Jei vakare prieš miegą pažiūrėtumėte gerą komediją ir pasijuoktumėte iki ašarų, naktį miegotumėte kaip užmušta. Juokas sumažina įtampą ir gerina miegą, taip pat yra puiki mankšta pilvo, veido ir kitiems raumenims. Trijų minučių gardus juokas gali atstoti 10 minučių pilvo preso pratimų!
13. Gerai išsimiegokite
Ko gero, nereikia priminti, kad geriausias poilsis ir vaistas nuo visų ligų – miegas. Mokslininkų ištirta, jog žmonės, kurie gerai išsimiega, būna atsparesni ligoms, rečiau serga depresija ir ilgiau išlieka jauni. Naktį atsinaujina visos organizmo ląstelės, pašalinamos nuodingosios medžiagos, todėl mažėja įtampa, galvos skausmai, gerėja nuotaika ir t. t. Užtenka išmiegoti tiek valandų, kad atsikėlusi jaustumėtės pailsėjusi ir žvali. Na, o jei miegate prastai, naktį dažnai nubundate, jaučiate silpnumą, nenumokite ranka, nes organizmas tokiu būdu siunčia signalus, kad yra sutrikimų.
Beje, dvidešimt minučių dienos miego veikia kaip dopingas: gerina smegenų veiklą, atmintį ir bendrą savijautą, taip pat atpalaiduoja ir skatina gamintis geros nuotaikos hormonus.
14. Darykite iškrovos dieną
Užterštas oras, maiste esantys chemikalai ir kitokie sintetiniai priedai, nikotinas, alkoholis, riebus ir nesveikas maistas, vartojami vaistai – visa tai palieka pėdsakų. Teršalai bei kancerogeninės medžiagos kaupiasi ląstelėse ir slopina medžiagų apykaitos procesus. Dėl to ima kamuoti įvairūs negalavimai, prasideda lėtinės ligos, lėčiau deginami riebalai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika.
Paprasčiausias būdas atsikratyti šio nuodingo balasto – kartą per savaitę daryti iškrovos dieną (gerkite vandenį, skiestas sultis, valgykite vien daržoves ar vaisius). Iškrovos dienos ypač reikalingos, jei maitinatės įprastai, bet kūno svoris vis didėja, jaučiatės išsekusi ir mieguista, tapote dirgli, greitai pavargstate, ėmė kilti spuogų, vargina raumenų ar sąnarių skausmai, užkietėjo viduriai, pavalgius pučia pilvą ir jaučiate sunkumą skrandyje, liežuvis apsitraukęs apnašomis, rytais sunkiai keliatės, o vakare kamuoja nemiga. Tai – ženklas, kad organizmas užsiteršęs.
15. Kartą per savaitę – į pirtį!
Kaitinantis pirtyje valosi organizmas nuo toksinų ir šlakų, gerėja kraujotaka, kepenų ir inkstų funkcijos. Padidėjus kūno temperatūrai, imuninė sistema išskiria medžiagų, kurios slopina bakterijų ir virusų dauginimąsi. Taigi pirties malonumai padeda ne tik atgauti energiją, bet ir užkirsti kelią infekcijoms, saugo nuo peršalimo ligų. Be to, jei nors kartą per savaitę išsivanotumėte su vanta, atslūgtų įtampa ir nuovargis, paskaistėtų ir stangresnė taptų oda, būtų lengviau atsikratyti nereikalingų kilogramų, sumažėtų reumatiniai skausmai, sustiprėtų imuninė sistema, rečiau kamuotų sloga ir kt. Į pirtį eikite neprisivalgiusi, pustuščiu skrandžiu. Kaitindamasi gerkite daug skysčių, nes jų daug netenkama prakaituojant. Per vieną seansą pirtyje kaitinkitės 2–3 kartus. Su pertraukėlėmis ir maudynėmis iš viso apie valandą.
Jei norite numesti svorio, kaitindamasi skysčių vartokite mažiau. Norėdama išvalyti organizmą nuo šlakų, atvirkščiai – gerkite daugiau. Jei turite padidėjusį kraujospūdį, pirtyje būkite trumpai, sėdėkite ant apatinių gultų, kad neperkaistumėte.
Sergant tam tikromis ligomis, pieš tai reikėtų pasitarti su gydytoju.
Taip pat skaitykite:
7 negalavimai, kuriuos padeda įveikti morkos
Žingsnis po žingsnio sveikatos link