Statistikos departamento išplatintame naujausiame pranešime rašoma, kad 2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Vadinasi, tai yra 5 litrais mažiau nei teigia Pasaulinė sveikatos organizacija (18,2 litro per metus). 13 litrų: daug ar mažai?
Lietuvos Statistikos departamento išplatintame naujausiame pranešime teigiama, kad vienam žmogui tenka ne 18, 2 litro, o 13,2 litro.
Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) duomenimis, pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio – 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Lyginant su kitomis šalimis, antrą vietą užima Baltarusija – išgeria 1,8 litro, o Rusiją lietuviai lenkia net 4,3 litro. O Lietuvos Statistikos departamento išplatintame naujausiame pranešime teigiama, kad vienam žmogui tenka ne 18, 2 litro, o 13,2 litro. Organizacijų duomenys skiriasi, nes Statistikos departamentas skelbia tik oficialiai parduotą alkoholio kiekį, o Pasaulio sveikatos organizacija įtraukia ir nelegalią prekybą.
Džiūgauti nėra ko: alkoholis sukelia daugybę ligų
Nors mažesni, nei manyta, suvartojamo alkoholio skaičiai privertė ne vieną lengviau atsikvėpti, visgi nereikėtų pradėti džiūgauti. Alkoholis sukelia daugybę ligų ir yra ne vienos mirties priežastis. Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).
2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė, alkoholio toksinis poveikis ir alkoholinė psichozė. Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 proc. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vyras, įveikęs priklausomybę nuo narkotikų, iš bėdos kasdien traukia kitus
Kas nutinka atsisakius alkoholio?
Nors statistika vis dar nėra nėra džiuginanti, pastebima tendencija, kad žmonės sąmoningėja ir neretai atsisako alkoholio patys: švenčia be svaigiųjų gėrimų, o neretai jaunimas net nesupranta, kodėl jį reikėtų vartoti. Iš tikrųjų atsisakius alkoholio, pagerėja ne tik sveikata, bet ir išvaizda. Tad kokie pokyčiai įvyksta atsisakius svaigalų?
Geriau išsimiegotumėte. Klaidinga manyti, kad alkoholis nuramina nervus, todėl prieš miegą išgėrus taurę kitą, labiau pailsėsime. Priešingai – alkoholio vartojimas gali sukelti miego sutrikimus, pakeisti bendrą miegojimo laiką, sutrikdyti miego fazių darną. Alkoholis iš tiesų sutrumpina užmigimo laiką, tačiau jis neleidžia gerai miegoti antrą nakties pusę – dažnai prabundama, o užmiegama sunkiai. Ilgainiui miego trūkumas sukelia riziką susirgti depresija, širdies ar kvėpavimo ligomis, žmogus būna mieguistas, jam sutrinka atmintis, o tai neigiamai veikia socialinę bei profesinę sritis. Atsisakiusios alkoholio, geriau išsimiegosite, net jei užmigti prireiks ir daugiau laiko.
Pagražėtų oda. Kadangi alkoholis yra diuretikas, šalinantis skysčius iš organizmo, oda negauna pakankamai drėgmės. Reguliariai vartojant alkoholį, ji ima sparčiai raukšlėtis, papilkėja, vietose, kur ji ploniausia – apie nosį ir akis – gali imti pleiskanoti. Kai kurie tyrimai rodo, kad dažnas svaigiųjų gėrimų naudojimas sutrikdo normalią kraujo bei medžiagų apykaitą odoje, todėl ant skruostų ir nosies galiuko gali imti trūkinėti kraujagyslių kapiliarai, gali atsirasti ir įvairių bėrimų ar net odos ligų, kurių be specialaus gydymo neįveiksite. Taigi, atsisakius alkoholio, pirmiausia teigiami rezultatai matomi veide – oda elastingesnė, mažiau matomos raukšlės, ji skaisti ir spindinti sveikata.
Sulieknėtumėte. Alkoholis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl padidėja apetitas.
Negana to, tam tikri kiekiai alkoholio sustiprina pojūčius – tampame jautresnės viliojantiems maisto kvapams. Apskaičiuota, kad gerdamos alkoholį suvalgome net iki 30 proc. daugiau maisto! Beje, vartodami alkoholį, gaunate visai nemažus kalorijų kiekius. Priklausomai nuo alkoholio rūšies, vienoje taurėje gali būti net iki 450 kcal! Kuo saldesnis gėrimas, tuo daugiau kalorijų jame slepiasi.
Sutaupytumėte pinigų. Kokybiškas alkoholis, ypač rūšiniai vynai ir išskirtiniai stiprieji gėrimai, kainuoja gana brangiai. Jei paskaičiuotumėte, kiek per mėnesį išleidžiate svaigalams, tai taptų stipria motyvacija pagalvoti apie abstinenciją. Ypač daug alkoholiniams gėrimams išleidžiama šventiniu laikotarpiu – nuo šv. Kūčių iki pat sausio 1 d., taip pat vasaros savaitgaliais. Jei metus laiko nepirktumėte alkoholio ir jo neužsisakytumėte viešojo maitinimo įstaigose, galėtumėte pasidovanoti sau romantišką savaitgalį dviem ar net trumputę kelionę.