Pirmoji ir formali – tragiškos jos žūties dvidešimtmetis. Tačiau ši nepaprasta moteris niekuomet ir nebuvo pamiršta: pusė pasaulio iki šiol ją laiko šventąja, kita pusė – nestabilios psichikos žmogumi, ir po mirties griaunančiu monarchijos įvaizdį.
Faktas, kad ji pakeitė monarchiją, išviešinusi purviniausius jos baltinius ir drauge paradoksaliai priartinusi monarchus prie žmonių – dosnumu, labdara, siekiu gyventi kaip paprasta moteris ir būti širdžių princese. (Ir – per tai – šiek tiek visą pasaulį.) Ką jau kalbėti apie tai, kad velionės princesės vardas ir šiandien uždirba milijonus. Apie ją rašomos knygos – ir tiražai išperkami, statomi filmai ir serialai, jos laiškai ir asmeninės relikvijos aukcionuose kainuoja milijonus, Londone atidengiamas paminklas, o sūnūs Williamas ir Harry pasirengę padaryti viską, kad ir ateinančios kartos nepamirštų Dianos atminimo ir viso to gero, ką ji padarė žmonijai per savo tragiškai trumpą gyvenimą. Beje, Williamas tik visai neseniai pirmąkart apsilankė Paryžiuje su oficialiu vizitu – beveik dvidešimt metų jis negalėjo nė pagalvoti apie kelionę į miestą, kur žuvo jo motina.
Būdama gyva Velso princesė 57 kartus pasirodė „People“ žurnalo viršelyje. O per dvidešimt metų, praėjusių nuo mirties, tapo istorijos dalimi. Legenda. Mitu. Ir jos paskutinio poilsio vieta tik dėl šeimos sprendimo nevirto piligrimystės vieta – princesė ilsisi saloje, Altorpe, privačių Spencerių valdų centre, kur ne taip paprasta patekti. Lankytojai čia įleidžiami ypatingomis dienomis, tačiau pats Dianos vardas viliote vilioja pamatyti jos gimtąsias vietas (dienos bilietas į Altorpą kainuoja 18,50 svaro sterlingų; nenuostabu, kad princesės brolis Charlesas sulaukia kaltinimų piktnaudžiaująs velionės sesers vardu komerciniais tikslais).
Dar ji padovanojo pasauliui beprotiškai puošnią vestuvinę suknelę, istoriją apie naujųjų laikų pelenę (nors gimė vienoje kilmingiausių Anglijos šeimų), padarė beveik neįmanoma – išsiskyrė su būsimuoju Anglijos karaliumi ir papasakojo tam pačiam pasauliui, kas išties vyksta už respektabilių sienų. Apie jos labdaros veiklą, draugystę su Motina Terese ir meilės istorijas prisimenama iki šių dienų...
O dar ji davė keletą gerų pamokų viso pasaulio moterims – kaip nereikia rinktis vyrų, paklusti primetamoms taisyklėms ir slėpti sielos žaizdų. Jei jau Velso princesė prisipažino sirgusi depresija bei bulimija ir buvusi nelaiminga santuokoje – vadinasi, ne gėda apie tai kalbėti ir bet kuriai kitai. Ir – kad ir kaip keistųsi laikai ir grimztų į praeitį seni herojai – legendinė princesė vis dar jaudina širdis, protus ir fantaziją.
Jubiliejaus proga naujus akcentus Dianos biografijoje dėlioja jos artimųjų interviu, prisiminimai ir ypač pirmasis princesės biografas Andrew Mortonas, knygos „Diana. Jos tikroji istorija“ autorius. Naujausią leidimą jis papildė unikalia medžiaga iš garso įrašų, kuriuos kažkada įrašė pati jo herojė, iš naujo perpasakojusi savo gyvenimo istoriją nuo pat pažinties su princu jo trisdešimtmečio vakarėlyje. Tuomet jai buvo šešiolika, o sukaktuvininkas oficialiai mergino vyresniąją Dianos seserį Sarah.
Bet labiau nei biografijos detalės šiandien mus domina tai, ką galima pavadinti princesės Dianos (ne)laimingos santuokos pamokomis. Ir priežastimis ją dar kartą prisiminti.
1. Princai turi trūkumų
Paradoksalu, bet nė viena princo Charleso merginų iki Dianos nepriėjo net iki sužadėtuvių. Ledi Sarah Spencer susikompromitavo per interviu apie santykius su princu; Camillos Shand – kaip tuomet vadinosi dabartinė Kornvalio hercogienė – nepriėmė karališkoji šeima; ledi Amandos Knatchbull neatidavė tėvai, o ir ji pati nusprendė esanti per jauna tekėti už 11 metų vyresnio sosto įpėdinio. Jei vyras neprisitaiko tokios daugybės moterų, gal jis turi kokių slaptų ydų?!
2. Kritika – kritikų problema
Ne paslaptis, kad Diana turėjo mitybos sutrikimų. Tačiau mažai kas žino, kad pirmąjį nelemtą ciklą valgau–vemiu–badauju išprovokavo princas Charlesas. Netrukus po sužadėtuvių jis apkabino savo išrinktąją per juosmenį ir pajuokavo, kad talija kiek putloka. Būsimosios nuotakos ir taip negali pasigirti ramybe ir adekvatumu, o Diana, svajojusi tapti balerina arba princese, tiek susisielojo, kad beveik visai nustojo valgyti. Pirmąkart matuojantis vestuvinę suknelę jos juosmens apimtis buvo 74 cm. Po pusės metų, vestuvių dieną, – 58 cm.
3. Kita moteris nedingsta
Įrašuose Diana prisipažįsta, kad nuo pat pradžių žinojo apie Camillos egzistavimą. Kurį laiką po sužadėtuvių būsimoji princesė gyveno Bakingamo rūmuose ir kartą pati nugirdo telefono pokalbį, kuriame Charlesas prisiekė Camillai mylėsiąs ją, kas benutiktų. Tą patį vakarą tarp poros kilo baisus skandalas. Vestuvių išvakarėse Dianą ištiko dar vienas bulimijos priepuolis – pabudusi naktį ji suvalgė viską, ką rado rūmų virtuvėje. Tačiau liepos 29-ąją ji vis tiek stojo prie altoriaus Šventojo Pauliaus katedroje. Santuokos ceremoniją stebėjo ir Camilla.
4. Meilė ne viską nugali
Sunku patikėti, bet princas ir princesė pradžioje išties mylėjo vienas kitą. Vestuvių išvakarėse Charlesas parašė būsimajai žmonai švelnų raštelį, kuriame sakėsi didžiuojąsis ja. Diana irgi neslėpė tądien negalėjusi atitraukti akių nuo savo išrinktojo ir tikėjo esanti laimingiausia mergina pasaulyje. O dar kliovėsi, kad sutuoktinis ja rūpinsis ir taip pat dievins ją. Tačiau poros nesiejo bendri interesai – ir, kaip dažnai būna, jausmų neužtenka ilgam.
5. Kaprizai netinka princesėms
Ir apskritai niekam. O kai kurie Dianos skundai atrodo išties nepagrįsti. Sakykim, pretenzija, kad jei viename kambaryje būdavo ji, Charleso mama – skaitykite, karalienė, ir senelė, t. y. karalienė motina, tai princas pirmiausia pasiūlydavo įpilti gerti motinai, paskui senelei ir tik tada Dianai. O ji, žmona, norėjo būti pirmoji. Pasmerkta pralaimėti pozicija, net nutekėjus ne į karališkąją šeimą.
6. Psichologai ne visada padeda
Diana prisipažįsta, kad per santuokos metus mėgino nusižudyti keletą kartų.
Kūno ir dvasios medicina – ne visagalė. Diana prisipažįsta, kad per santuokos metus mėgino nusižudyti keletą kartų: pjaustėsi venas skutimosi peiliukais, ketvirtą mėnesį nėščia nusirito laiptais, trenkėsi į stiklinę spintą, peiliu susižalojo krūtinę ir klubus. Ir dėl daugelio problemų ėjo pas psichologą, bet nei jos santuokos, nei dvasios būsenos tai nepagerino. Galbūt reikėjo ieškoti kito specialisto, o gal – tiesiog pasitraukti iš toksiškos aplinkos.
7. Vyras neatstoja tėvo
Princesė ne kartą prisipažino, jog tikėjosi, kad vyras rūpinsis ja ir globos ją kaip tėvas. Ji tiesiai sako, jog tikėjosi būti pagirta už Velse sėkmingai pasakytą kalbą: išties, tuo metu ji laukėsi – per pirmąjį nėštumą kankino baisi toksikozė, lauke lijo ir buvo bjauriai šalta; be to, kalbėjo sudėtinga valų kalba. Tačiau dauguma karališkosios šeimos narių yra įpratę uoliai eiti savo pareigas bet kokiu oru ir princui Charlesui tai nepasirodė kažkas ypatingo.
8. Santuoka tarp savų – ne garantas
Dianos senelė draugavo su karaliene motina – princo Charleso senelė visada buvo svarbiausias žmogus jo gyvenime. Ir vestuvės iš esmės buvo šeimos sutartos, kaip ir priimta kalbant apie tokius įtakingus sluoksnius. Tik XX a. pabaigoje seni metodai nebeveikė, o naujiems karališkoji šeima nebuvo pasirengusi. Keistis teko per kraują, skandalus ir vos ne per monarchijos žlugimą.
9. Tiesa išlaisvina
Aukštoji aristokratija žaidžia pagal savo taisykles, tačiau Diana atsisakė prie jų prisitaikyti.
Diana – ne pirma karališkosios šeimos narė, susidūrusi su vyro nemeile, rūmų intrigomis ar anytos ir kitų naujųjų (bei – ko čia slėpti – senųjų) giminaičių abejingumu. Aukštoji aristokratija žaidžia pagal savo taisykles, tačiau Diana atsisakė prie jų prisitaikyti. Po penkerių santuokos metų pora nebegalėjo slėpti problemų. Charlesas pripažino palaikąs ryšius su Camilla. Diana užmezgė romaną su Jamesu Hewittu. O 1992 m. pasirodė Andrew Mortono knyga ir nuskambėjo žodis skyrybos.
10. Įeiti į istoriją
Diana būtent tiesiai ten ir įžygiavo, o jos ir Velso princo santuoka – ne vyro ir moters šeimyninė drama, bet specialistų analizės objektas. Sakykim, rūmų užkulisių žinovai atkreipia dėmesį, kad suaugusios aristokratės ir šiandien nesiveržia tekėti už princų: hercogų, grafų ir baronetų dukros pernelyg gerai žino diademos kainą. Ir princai veda prie altoriaus aktores ir padavėjas ne tik dėl nežemiškos meilės – tiesiog kitų kandidačių ne tiek jau daug.
