Depresija neužklumpa staigiai ir netikėtai. Ji ateina pamažu: iš pradžių pasirodo liūdesiu, nerimu, apatija ir galiausiai virsta širdį veriančia tuštuma. Psichoterapeutai vieningai tikina, kad tai stipri psichologinė liga, galinti turėti labai liūdnų pasekmių.
Portale „Psychology Today“ pateiktas sąrašas – tai žvilgsnis į keletą asmenybės bruožų ir įpročių, dėl kurių galite tapti kiek labiau pažeidžiami depresijai. Psichologai tikina, kad būtent jie yra atsakingi už pradines depresijos atsiradimo formas, tačiau kiek pakeitus mąstymą, anot jų, šiai ligai įmanoma užkirsti kelią. Siūlome pasitikrinti, ar esate linkę į depresiją.
1. Bejėgiškumas
Kitaip tariant – mąstymas, kad savo gyvenime negali pats nieko pakeisti. Tokį nusistatymą turintis žmogus mano neturintis jokios įtakos, tad į gyvenimą jis žvelgia pasyviai, verčiau jau susitaikydamas su likimo siunčiamomis negandomis, nei bandydamas iš jų pasimokyti ar sėkmingai išsisukti.
Depresija sergančių žmonių mąstymo schemos dažnai susijusios su jų patirta netektimi, išsiskyrimu, nesėkmėmis ar blogu savęs vertinimu.
2. Negatyvių minčių kalėjimas
Į depresiją linkę asmenys taip pat gan dažnai sukasi savo negatyvių minčių rate – jie ne tik nuolat baudžia save dėl praeities klaidų, bet ir nepasitiki savo sprendimais ar pasirinkimais, kuriuos atliks dar ateityje. Nuolatinis noras galvoti ir analizuoti praeities klaidas neleidžia šiems žmonėms judėti į priekį, taigi – ir jas pamiršti.
3. Lankstumo trūkumas
Kas yra depresijos priešingybė? Tai ne laimė, kaip gali pasirodyti iš pradžių, tai veikiau jau gyvybingumas ir atsparumas, mat būtent šių savybių ir trūksta tiems, kurie yra neatsparūs šiai ligai. Depresija sergantiems asmenims būna sunku nukreipti dėmesį nuo negatyvios informacijos, todėl jie ir tampa kur kas labiau priklausomi nuo negatyvių minčių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lengvas būdas nustoti nerimauti: 16 auksinių taisyklių
4. Motyvacijos trūkumas
Aiškių gyvenimo tikslų neturėjimas, motyvacijos stoka ir apatija bet kokiems nuotykiams ar naujai veiklai taip pat yra vieni depresijos susirgimo požymių, o kai kuriais atvejais – ir vieni pirmųjų šios ligos simptomų.
Depresija sergantys asmenys dažnai neturi aiškių gyvenimo tikslų, nes jiems daugelis įvairių veiklų ar užduočių tampa dideliu iššūkiu.
5. Šališka atmintis
Anot psichoterapeutų, depresija turi ryšį su negatyvių įvykių prisiminimais – praeities negandos neleidžia žmogui tinkamai savęs vertinti ir jam nuolat kelia abejones dėl jo ateities. Tačiau specialistai teigia, kad pakeitus požiūrį ir stengiantis prisiminti tik gerus dalykus, sumažėja ir depresijos rizika.
6. Mąstymo schemos
Mąstymo schemos – tai kognityvinės struktūros, nuo kurių priklauso ir smegenų sugebėjimas perdoroti informaciją. Depresija sergančių žmonių mąstymo schemos dažnai susijusios su jų patirta netektimi, išsiskyrimu, nesėkmėmis ar blogu savęs vertinimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutė Jolanta Bičkienė: „Vieną klastingiausių depresijos formų gali slėpti ir šypsena“
Būtent šios schemos ir suformuoja depresija sergančiojo matomą pasaulio modelį – dėl to toks žmogus labiausiai ir kreipia dėmesį į negatyvius prisiminimus.
7. Nepasiekiamų tikslų siekimas
Depresija sergantys asmenys dažnai laikosi įsikibę tam tikrų nepasiekiamų svajonių ir bijo žengti tvirtus žingsnius, kad šias svajones arba pasiektų, arba nustotų joms eikvoti energiją.
Tie, kurie sugeba atsiriboti nuo nepasiekiamų svajonių ar tikslų, kaip teigia psichoterapeutai, psichiškai yra daug sveikesni už tuos, kurie visą gyvenimą laikosi jų įsikibę.
8. Nesugebėjimas spręsti problemas
Psichologė Connie Hammen tikina, kad daugeliu atvejų mūsų patiriami stresiniai gyvenimo įvykiai priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų. Anot jos, depresijos riziką padidiname sau patys vadovaudamiesi savo impulsais, kurie skatina mus staigiai veikti neapgalvojant, kad šis elgesys gali tik dar labiau pagilinti stresinę situaciją.
9. Prastos nuotaikos savigyda narkotikais, alkoholiu ar maistu
Psichoterapeutai tikina, kad pajutus pirmuosius depresijos požymius, verta kuo greičiau kreiptis į specialistą ir nebandyti šios ligos gydytis patiems, mat dažnai prisidaroma dar didesnių bėdų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutas Marius Gabrilavičius: „Neįmanoma išsiugdyti valios kontroliuoti alkoholį“ (I dalis)
Strategija pakelti sau nuotaiką maistu, alkoholiu ar narkotikais, nors ir suveikia tam tikram laikotarpiui, ilgainiui, anot specialistų, problemą gali tik dar labiau pagilinti. Tyrimai parodė, kad žmonėms, turintiems įvairių priklausomybių ar linkusiems prastą nuotaiką gydytis gardžiu maistu, depresijos rizika ypač stipriai išauga.
10. Asmenybės tipas
Nenuostabu, jog depresijos rizika susijusi ir su asmeninėmis savybėmis, ypač – polinkiu į neurotiškumą. Neurotikai ilgainiui gali susirgti depresija dėl nesugebėjimo tinkamai reaguoti į stresinius faktorius ar didelio perdėjimo kalbant apie praeities ar ateities įvykius.
Maža to, į neurotiškumą linkusių asmenų ir charakteris nėra itin lengvas, todėl dažnai jie būna vieniši ir jaučiasi nesuprasti – o tai irgi gali tapti pagrindiniais depresijos rizikos faktoriais.