Įdomūs faktai apie „Euroviziją“: ko nežinojote ar praleidote pro akis

„Fusedmarc“ / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
„Fusedmarc“ / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
2017-05-08 12:00
AA

Kasmet milijonus pasaulio žiūrovų prie televizorių ekranų sutraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkursas  gegužės 9, 11 ir 13 dienomis vyks jau 62-ąjį kartą! Prisiminkime ryškiausias visų laikų akimirkas ir įdomiausius faktus.

Po du kūrinius

Dabar daugeliui tai keista, bet pirmąjį kartą surengtame „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvavo vos septynių šalių atstovai.

Dabar daugeliui tai keista, bet pirmąjį kartą surengtame „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvavo vos septynių šalių atstovai.

1956-ųjų gegužės 24-ąją Šveicarijoje vykusiame šou muzikinius kūrinius atliko Šveicarijos, Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Italijos dainininkai. Įdomu tai, kad visi dalyviai publikai pristatė net po dvi dainas – tai buvo pirmas ir paskutinis kartas „Eurovizijoje“. Vėliau atlikėjai ant didžiosios scenos atlikdavo tik po vieną kūrinį.

Amžius (ne) kliūtis?

Dalyvių amžius „Eurovizijoje“ apibrėžtas – šou gali pasirodyti dalyviai tik nuo 16-os metų. Tačiau 1969 metais dainų konkurse šios taisyklės dar nebuvo, todėl Monakui atstovavo vos 12 metų sulaukęs berniukas. Jeanas Jacques‘as atliko kūrinį „Maman, Maman“ („Mama, mama“). Na, o metais vyresnė Sandra Kim yra jauniausia „Eurovizijos“ nugalėtoja. Mergaitė 1986-aisiais atstovavo Belgijai ir dainavo „Je‘aime la vie“ („Myliu gyvenimą“). Vyriausias iki šiol dainų konkurse pasirodęs dalyvis buvo 95 metų Emilis Ramsaueris iš Šveicarijos. Jis 2013-aisiais scenoje pasirodė su grupe „Takasa“, kurioje grojo kontrabosu. Vyrą palaikė žmona, stebėjusi koncertą iš salės su publika.

Pažadai pildosi

Kiekviena šalis, siųsdama savo atstovą į dainų konkursą „Eurovizija“ karštai tiki ar bent jau svajoja, kad jis nugalėtų, o atliekamas kūrinys dar ilgai skambėtų visame pasaulyje. Jei toks planas žlunga, guodžiamės, kad kitąmet tai jau tikrai siųsime tą dainą, kuri laimės. Tik kokia tikimybė, kad ši svajonė išsipildys? O jei dar tai pažadame girdint visam pasauliui? Ir vis dėlto kai kam pasiseka. 2006 metais Serbija ir Juodkalnija „Eurovizijoje“ nedalyvavo, tačiau atstovė, kuri per tiesioginę transliaciją vardijo šios šalies skiriamus balus už kitus kūrinius, ištarė: „Šiemet mes neturime jums dainos, tačiau prižadame, kad kitais metais jums pateiksime geriausią!“ Taip ir nutiko. 2007 metais pirmąkart kaip nepriklausoma valstybė pasirodžiusi Serbija laimėjo „Eurovizijos“ konkursą su daina „Molitva“ („Malda“).

Be batų

Švedijos atstovės Loreen triumfas / eurovision.tv nuotr.

Įdomus faktas – per visą „Eurovizijos“ dainų konkursą net 5 laimėtojai neavėjo batų. Scenoje atstovaudami savo šalims jie kūrinius atliko basomis kojomis. Tai Didžiosios Britanijos atstovė Sandie Shaw (1967), Turkijos dalyvė Sertab Erener (2003), Rusijos dainininkas Dima Bilanas (2008), švedė Loreen (2012) ir Danijos dainos atlikėja Emmelie De Forest (2013). Galbūt svarstant apie veiksnius, kurie galėtų padėti laimėti „Eurovizijos“ konkurse, verta pagalvoti ir apie basas pėdas? Taip pat naudinga atkreipti dėmesį į drabužių spalvą. Net 7 „Eurovizijos“ nugalėtojai vilkėjo baltus sceninius drabužius, 6 – juodus ir baltus, 5 pasipuošė rausvomis, 3 – raudonomis detalėmis, dar 3 vilkėjo juodai.

Rekordinis šalių skaičius

„Eurovizijoje“ gali dalyvauti visos tokį norą pareiškusios valstybės, kurių teritorija nebūtinai turi driektis Europos žemyne. Daugiausiai „Eurovizijos“ dalyvių savo dainas atliko 2008-aisiais Serbijoje. Rekordas vėl pasiektas 2011 m. Vokietijoje. Abu kartus konkurse dalyvavo atstovai iš 43 šalių. 2008-aisiais pristačius dviejų pusfinalių sistemą, taisyklėmis nustatyta, kad dalyvių iš viso gali būti 46, o finale pasirodyti turi 26. Vadinasi, maksimalus norinčių dalyvauti „Eurovizijoje“ šalių atstovų skaičius dar nebuvo pasiektas.

Prizas – vieta parlamente

Kodėl dainininkai taip veržiasi į „Eurovizijos“ konkursą? Todėl kad tai didžiausia scena, kurią stebi milijonai akių. Nuostabu yra atstovauti savo šaliai ir kartu būti įvertintam viso pasaulio žiūrovų, galbūt būti pastebėtam prodiuserių ir sulaukti pelningų pasiūlymų. Žinoma, didžiausias siekis – laimėti pirmąją vietą, kad kitais metais „Eurovizija“ vyktų tavo šalyje. Tačiau tai ne didžiausias prizas, kurį gali pasiūlyti likimas nugalėjus konkurse. Įspūdingai apdovanota savo valstybėje buvo 2004-ųjų nugalėtoja – Ukrainos dainininkė Ruslana. Užėmus pirmąją vietą „Eurovizijos“ konkurse, jai buvo pasiūlyta vieta šalies parlamente!

Ukrainietė dainininkė Ruslana Lyžičko / LNK nuotr.

Net keturi laimėtojai!

Per daugiau nei 60-metį „Eurovizijos“ dainų konkurso taisyklės buvo gerai apgalvotos ir kruopščiai sudarytas jų rinkinys. Tačiau kai šou dar tik buvo pradėtas rengti, pasitaikydavo kurioziškų situacijų. Štai 1969 metais, kai konkursas vyko 14-ąjį kartą, nebuvo taisyklės, apibrėžiančios atvejį, jei kelios dainos surenka vienodą taškų skaičių, todėl tais metais „Eurovizijos“ dainų konkursą nugalėjo net keturios šalys! Laimėtojomis paskelbtos Jungtinė Karalystė, Ispanija, Nyderlandai ir Prancūzija.

Atmesta daina

Kai kam „Eurovizija“ atrodo tik dar vienas įprastas, o galbūt net visai neįdomus dainų konkursas. Tačiau iš tikrųjų jis reiškia kur kas daugiau. Tai tarsi platforma, kurioje galima subtiliai pademonstruoti savo požiūrį, išvysti kitų valstybių santykius, išreikšti palaikymą ar pasipriešinimą politinėms idėjoms. 2009 metais „Eurovizijos“ konkurse Maskvoje Gruzija nusprendė atlikti dainą „We Don‘t Wanna Put In“. Tačiau susidūrė su kliūtimis. Gruzijos atstovų kūrinio žodžiai pripažinti esantys pernelyg kontroversiški, nes put in (liet. įdėti) skambėjo labai panašiai kaip to meto Rusijos ministro pirmininko pavardė Putin, todėl tekstą galima buvo suprasti kaip „Mes nenorime Putino“. Dainininkams buvo liepta pasirinkti: pakeisti dainos žodžius arba nedalyvauti konkurse. Jie pasirinko pastarąjį variantą. Ir nors kūrinys konkurse nenuskambėjo, Gruzijos siųsta žinutė buvo išgirsta pasaulyje.

Sėkmės ir nesėkmės

Kadangi šis dainų konkursas vyksta jau daugiau kaip 6 dešimtmečius, galima pateikti ryškių statistikos duomenų. Skaičiuojama, kas daugiausiai kartų laimėjo, kas daugiausiai kartų liko sąraše paskutinis ir panašiai. Taigi kuri šalis dažniausiai nugalėjo šiame konkurse? Airija! Ši šalis laimėjo net 7 kartus. Negana to, vienintelis asmuo, kuris „Euroviziją“ nugalėjo dukart, yra Airijai 1980 ir 1987 m. atstovavęs Johnny Loganas. Na, o kurios šalies gyventojams dažniausiai teko patirti kartėlį, matant savo valstybės pavadinimą pačiame sąrašo gale? Norvegijos. Ji „Euroviziją“ baigė paskutiniu numeriu net 11 kartų. Kita vertus, norvegai šiame konkurse ir 3 kartus sužibėjo kaip pirmosios vietos laimėtojai. Taigi jiems tikrai nėra ko nusiminti.

Spalvingi skandalai

Populiarumas dažnai yra neatsiejamas nuo didelės drąsos ir, žinoma, su ja susijusių skandalų. Bet įdomiausia tai, kad atlikėjai, kurie sukelia visuomenės pasipiktinimą, dažnai užima pirmąsias konkurso vietas. Štai 2014-aisiais „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo su daina „Rise Like A Phoenix“ (liet. „Atgimsiu kaip Feniksas“) Austrijai atstovavusi barzdotoji dama Conchita Wurst. Po jos pritrenkiančio pasirodymo dar ilgai netilo diskusijos, kas apskritai yra lytis, orientacija ir tinkama išvaizda. Skandalingumu Conchitai nenusileido ir 1998 metais konkursą laimėjęs pirmasis „Eurovizijos“ transseksualas, pasivadinęs Dana International. Ši dama atstovavo Izraeliui su daina „Diva“, tačiau savo religingoje šalyje taip ir nesulaukė pritarimo. Pirmosios vietos vos neužėmė ir dar viena spalvinga asmenybė – ukrainietis Andrijus Danylka, 2007-aisiais išgarsėjęs sceniniu slapyvardžiu Verka Serdučka. Nors dėl keisto dainos teksto, komiško pasirodymo ir išvaizdos buvo išpeiktas tautiečių, sidabrinį kostiumą vilkėjęs ir ryškiai pasidažęs vyras „Eurovizijoje“ buvo puikiai įvertintas – liko antras po nugalėtojo.

Lietuvos pasirodymai

  • Šiemet į „Euroviziją“ Ukrainoje deleguojama grupė „Fusedmarc“ atlieka dainą „Rain Of Revolution“. Laikome kumščius! O kaip sekėsi jų pirmtakams?
  • 1994 m. O. Vyšniauskas dainavo „Lopšinę mylimai“. Nepelnė nė taško.
  • 1999 m. A. Smilgevičiūtė atliko dainą „Strazdas“. 13 taškų, 20 vieta.
  • 2001 m. grupė „Skamp“ dainavo „You Got Style“. 35 taškai, 13 vieta.
  • 2002 m. A. Stepukonis atliko dainą „Happy You“. 12 taškų, 23 vieta.
  • 2004 m. Linas ir Simona dainavo „What’s Happened to Your Love?“. 26 taškai, 16 vieta.
  • 2005 m. „Laura and the Lovers“ atliko dainą „Little by Little“. 17 taškų, 25 vieta.
  • 2006 m. „LT United“ dainavo „We Are the Winners“. 162 taškai, 6 vieta.
  • 2007 m. „4Fun“ atliko dainą „Love or Leave“. 28 taškai, 21 vieta.
  • 2008 m. J. Milius dainavo „Nomads in the Night“. Nepateko į finalą.
  • 2009 m. Sasha Son atliko dainą „Love“. 23 taškai, 23 vieta.
  • 2010 m. grupė „InCulto“ dainavo „Eastern European Funk“. Nepateko į finalą.
  • 2011 m. E. Sašenko atliko dainą „C‘est Ma Vie“. 63 taškai, 19 vieta.
  • 2012 m. D. Montell dainavo „Love Is Blind“. 70 taškų, 14 vieta.
  • 2013 m. A. Pojavis atliko dainą „Something“. 17 taškų, 22 vieta.
  • 2014 m. V. Matačiūnaitė dainavo „Attention“. Nepateko į finalą.
  • 2015 m. V. Baumila ir M. Linkytė atliko dainą „This Time“. 30 taškų, 18 vieta.
  • 2016 m. D. Montell dainavo „I’ve Been Waiting for This Night“. 200 taškų, 9 vieta.
Donatas Montvydas / Luko Balandžio / 15min nuotr.