Šiemet pristatytas ilgai lauktas erotinis filmas „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ vienus pradžiugino, kitus – nuvylė. Skeptikai tvirtina, kad šis filmas nė iš tolo neprilygsta erotikos klasikai – tad kurie erotiniai filmai yra gerokai karštesni nei „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“? Sąrašą pateikia portalas Esquire.com.
„Dienos gražuolė“ („Belle de Jour“, 1967 m.)
Šis prancūzų filmas, režisuotas Luis Bunuelio, yra tobulas erotinio filmo pavyzdys. Ši drama sukurta pagal to paties pavadinimo Josepho Kasselio romaną, išleistą 1928 m. (dauguma gerų erotinių filmų pastatyti pagal knygas).
„Dienos gražuolėje“ prancūzų kino legenda Catherine Deneuve vaidina moterį, ištekėjusią už puikaus, ją mylinčio gydytojo. Tačiau suartėti su teisėtu sutuoktiniu jai nėra lengva, nors ją dažnai kamuoja erotinės fantazijos. Sužinojusi apie vieną viešnamį, kur moterys savo noru dirba prostitutėmis, Severina pabando ten apsilankyti. Kad vyras nieko nesužinotų apie slaptą jos gyvenimą, Severine prostitute gali būti tik dieną, kol jos vyras dirba – taip ji gauna „Dienos gražuolės“ pravardę.
„Trans-Europ-Express“ (1966)
Nors šis erotinis trileris nėra sukurtas pagal knygą, bet jo scenarijaus autorius ir režisierius yra ne kas kitas, o Alainas Robbe-Grillet – „naujojo romano“ pradininkas. Šis filmas yra įrodymas, kad žaisti žaidimus ir mįsles gali būti pats erotiškiausias užsiėmimas.
„Autokatastrofa“ („Crash“, 1996 m.)
Tai istorija apie sutuoktinių porą, kurie – tikrų tikriausi erotinių nuotykių ieškotojai. Kartą patekęs į avariją, pagrindinis juostos herojus pradeda gretinti seksualinį pasitenkinimą ir automobilių avarijas, taip jo ir jo žmonos seksualinis gyvenimas ir adrenalino troškimas pasiekia visai kitą lygį. Šis filmas dėl itin atvirų ir sunkiai protu suvokiamų (sužeisti filmo herojai mylisi į avariją patekusiame automobilyje) sekso scenų buvo sukėlęs tikrą skandalą, ne viena šalis nesutiko jo rodyti.
„Henris ir Džunė“ („Henry & June“, 1990 m.)
Šis filmas sukurtas pagal erotikos ekspertės prancūzės Anais Nin dienoraščius. Filme pasakojama meilės trikampio istorija, kuriose centre – minėtoji Anais ir amerikiečių sutuoktinių pora Henry ir June.
„Betty Blue“ (1986 m.)
Originalus šio prancūzų filmo pavadinimas – „37° 2 le matin“, reiškiantis nėščios moters kūno temperatūrą. Filmas pasakoja audringą vienos poros santykių istoriją, kuri baigiasi persileidimo ir Betty išprotėjimu.
„Emanuelė“ („Emmanuelle“, 1974 m.)
Šis filmas, laikomas švelniąja pornografija, sukurtas pagal to paties pavadinimo romaną. „Emanuelė“ buvo tokia populiari, kad buvo sukurti dar šeši filmai su ta pačia aktore Sylvia Kristel, pasirodė ir kitų filmo versijų, serialų.
„The Lover“ (1992 m.)
Režisierius Jeanas-Jacques'as Annaud sukūrė šią Marguerite Duras knygos ekranizaciją, filme pasakojama apie jaunos merginos pirmąją meilę – romaną su vyresniu vyru.
„Svajotojai“ („The Dreamers“, 2003 m.)
Italų režisierius Bernardo Bertolucci šioje dramoje pasakoja jauno amerikiečio, atvykusio studijuoti į Paryžių, istoriją. Dėl kino pamišęs jaunuolis susipažįsta su panašiais kino fanatikais dvyniais Teo ir Izabele, kurie pasiūlo jam apsigyventi kartu. Ilgainiui vienoje lovoje miegantys dvyniai įtraukia svetimšalį savo draugą į keistus seksualinius žaidimus.
„Angelo širdis“ („Angel Heart“, 1987 m.)
Alano Parkerio sukurtas trileris yra paremtas Williamo Hjortsbergo siaubo romanu „Falling Angel“. Šiame trileryje netrūksta intrigos ir erotikos, jame pagrindinius vaidmenis sukūrė tokios žvaigždės kaip Mickey Rourke'as, Robertas De Niro, Lisa Bonet ir Charlotte Rampling.
„Karalienė Margo“ („La Reine Margot“, 1994)
Šį filmą įkvėpė Alexandre'o Dumas romanas tokiu pačiu pavadinimu. Filme pasakojama istorija apie aistringą romaną tarp karalienės ir jos pavaldinio. Pagrindinius vaidmenis prancūzų filme kuria gražuolė Isabelle Adjani ir Vincentas Perezas.