Kiekviena pora ginčijasi, tačiau kartais tai gali peraugti į aštrią žodžių kovą ar net rimtą barnį. Kadangi pykčio akimirką mažiausiai galvojame apie tai, ką sakome, štai jums 10 patarimų, kurių laikantis vėliau neteks gailėtis pravėrus burną.
Portalas Redbookmag.com aprašo 10 pačių dažniausių frazių, kurias moterys sako savo antrajai pusei, tačiau kurių reiktų vengti. Kalbintos šeimos ir santuokos ekspertės taip pat pataria, ką daryti, jei nelemta frazė visgi išsprūdo.
„Aš noriu skyrybų“
Įsikarščiavus lengva pasakyti tai, ko mes iš tiesų nemanome, tačiau vėliau dėl šių žodžių tikrai gali tekti gailėtis, kad ir kiek kartų atsiprašytume ar prisiektume, kad tai netiesa. „Pareiškimai, tokie, kaip „viskas baigta“ arba „aš išeinu“, pasėja nesaugumo jausmą, – teigia šeimos ir santuokos ekspertė Judi Cineas. – Aš visada savo klientams sakau, kad tai sakyti galima tik tuomet, kai esi pasiryžęs pasirašyti skyrybų dokumentus.“
Tad ką daryti, jei visgi ištariame šią nelemtą frazę? Atsiprašykite ir paaiškinkite, kad tai daugiau nepasikartos, tačiau reikės laiko, kol jūsų partneris vėl jumis pasitikės. Jei tai pasakėte tik dėl apėmusio pykčio, jį suvaldyti jums gali padėti tik profesionalas. Tačiau jei tai pasakėte, nes apie tai galvojote, tai signalizuoja apie daug rimtesnes problemas jūsų santykiuose.
„Aš nesu pikta“
Tai kodėl vartote akis, trankote duris ir suburbate vos vieną žodį, kai jis ko nors klausia? Tai, kad jūs nenorite būti pikta, nėra tas pats, kas nebūti piktai. „Užsisklendimas ir savo emocijų ignoravimas yra dažna reakcija į konfliktą, – sako santuokos ir šeimos ekspertė Lisa Bahar. – Mes norime būti suprasti ir nenuliūdinti žmonių, kurie yra šalia.“
Tačiau ne tik tai. Kartais sunku suprasti, kodėl mes tokios susinervinusios. Galbūt jaučiamės kvailai aiškindamos jam, kad mus supykdė tai, kad jis vėlavo ir neįspėjo apie tai, nors mums anksčiau tai ir nerūpėdavo. Jeigu jūs negalite kalbėti, nusiraminkite, kai atvėsite – pasikalbėsite ir galėsite paaiškinti, kokia sutrikusi buvote.
„Tu visai taip tavo tėvas“
Dažniausiai tai sakote ne dėl to, kad jie abu moka magiškų triukų ar skaniai kepa blynelius, o dėl to, kad jį įskaudintumėte. Ir jūs tai žinote. Tačiau tai yra negražus elgesys dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, lygindama jį su tėčiu parodote, kad daugiau nebežiūrite į jį kaip į asmenybę. Kiekvienas nori būti individualus.
Antra, jis turbūt stengsis išvengti tokių jūsų argumentų, todėl iš karto atsistos į gynybinę pozą ir bus pasirengęs atremti visus jūsų teiginius. O tai jau „kvepia“ rimtu barniu.
„Tu toks mulkis/bailys/kvailys“
Prasivardžiavimas yra toks pats negatyvus dalykas, kaip ir lyginimas su kitu, tai parodo, kad jūs savo antrosios pusės nebematote kaip individualybės. Maža to, tokie žodžiai parodo, kad jūsų emocijos jus veda į situaciją, kur neįvyks joks konstruktyvus pokalbis.
Pyktis tuomet, kai esate įsiutusi, tas pats, kaip pyktis, kai esate per daug išgėrusi ar miegojusi vos valandą – tai niekam nepadės. Geriau duokite sau laiko nurimti ir pasakykite savo antrajai pusei, kad einate išgerti kavos ir grįšite po valandėlės. Ir grįžkite namo tada, kada pasakėte, nes kitaip bus dar daugiau pykčių.
„Žiūrėk, dabar ir mažylis nuliūdęs“
Kai tik vaikas pradeda verkti, atrodo, kad jau esame pasiruošusios ištraukti kaltumo kortą – tačiau ekspertai teigia, kad taip žaisti negražu, nors ir atrodo, kad tai jau maža pergalė.
„Žmogus pats su savimi negali ginčytis“, – teigia J.Cineas. Jeigu vaikas verkia, tai ženklas, kad jūs abu per daug įsikarščiavote. Paskelbkite paliaubas, nuraminkite vaiką bei save ir tada pradėkite kalbėtis ramiai. O jei jūsų vaikai vyresni, nesakykite jiems, kad nesibarate, jei iš tiesų baratės. Geriau leiskite jiems suprasti, kad abu pasikarščiavote, bet vis tiek vienas kitą mylite ir išspręsite visas problemas.
„Tu tą patį padarei ir praėjusį kartą“
Maži nesutarimai tampa dideliais, kai mes juos vis iškeliame į dienos šviesą. „Kai mes kam nors už ką nors atleidžiame, tai reiškia, kad daugiau to negalima panaudoti kaip priekaišto ateities barniuose“, – pabrėžia J.Cineas.
Jeigu pastebite, kad nuolat naudojatės tais pačiais nereikšmingais argumentais, tai gali būti ženklas, kad jums kažką reikia daryti kitaip. Jei jis nenuvalė spintelių, tai ne dėl to, kad nori su jumis pyktis. Lengvesnė išeitis būtų pasiskirstyti dienas, kai tvarkomi namai, tuomet jis negalės pasiteisinti nepadaręs darbų.
„Tu visada vėluoji“
Pykstate, kad jis ir vėl atvažiavo pusantros valandos vėliau, nei tarėtės, o jūs jo laukėte restorane? Labai tikėtina, kad ir kitą kartą įvyks tas pats. Tad užuot jį kaltinusi arba priekaištavusi, kad jis niekada nepasikeis, leiskite jam suprasti, kodėl svarbu jam atvykti laiku ir kad jūs visai nenorite pusės vakaro praleisti kalbėdamasi su padavėju. Vėliau stenkitės tiesiog mėgautis vakariene ir pasikalbėti, kaip ateityje būtų galima išvengti tokių vėlavimų.
Jūs galite jam parašyti SMS žinutę tuomet, kai jam jau reikia išvažiuoti iš darbo, o ne sėdėti ir tikėtis, kad jis atvyks sutartu laiku.
„Kodėl tu pyksti?“
Jis tepasako vieną žodį, kai klausiate, kaip praėjo diena, o matant, kaip piktai jis ieško užkandžių, atrodo, kad jis pasiruošęs pyktis net su šaldytuvu. Tačiau kuo labiau jūs jį spausite, tuo didesnė tikimybė, kad jūs abu susipyksite, nors jis visai ne apie tai galvojo grįždamas namo.
Visgi jūsų antroji pusė neturėtų savo blogos nuotaikos išlieti ant jūsų. Jei tai kartojasi keletą kartų, jums reikėtų rimtai pasikalbėti apie tai, kaip suvaldyti jo pyktį. Tačiau jei jis blogos nuotaikos būna tik retkarčiais, kai pavargęs grįžta iš darbo ar kai jam nepasiseka didelis projektas, reiktų jam duoti šiek tiek erdvės.
„Tu privalai su manimi pasikalbėti dabar pat“
Užuot apie problemas kalbėjęsi akis į akį, jūs apie tai susirašinėjate elektroniniais laiškais arba SMS žinutėmis. Tačiau jei jūsų nuomonės pradeda skirtis ir jaučiate, kad artėjate prie barnio, geriausia, ką galite padaryti, tai trumpam sustoti ir palaukti, kada galėsite pasikalbėti akis į akį. Kodėl?
Jeigu jis jums neatrašo jau pusę valandos, tai nereiškia, kad jis jus ignoruoja. Juk nežinote, kas dar su jumis konkuruoja dėl jo dėmesio – sesuo, o gal darbdavys? Gal jis paprasčiausiai buvo susitikime. Susitarkite nesipykti žinutėmis ar elektroniniais laiškais, nes geriau mokytis kalbėtis akis į akį.
„Visa tai – tavo kaltė“
Jis buvo tas, kuris pasakė, kad į oro uostą galima atvažiuoti likus valandai iki skrydžio. Jūs norėjote oro uoste atsidurti iki skrydžio likus bent porai valandų. Dabar jūs abu pavėlavote į lėktuvą. Jūs įsiutusi, tačiau ir jis nešokinėja iš laimės. Tad neverskite visos kaltės jam, pirmiausia sugalvokite, kaip galite išspręsti šią problemą ir tada paaiškinkite, kaip jo elgesys privertė jus jaustis.
Sakydama „aš jaučiau, kad tu manęs neklausai, todėl sutikau su tavo idėja, tačiau dabar gailiuosi, kad nekalbėjau“ prisiimsite dalį atsakomybės, bet taip pat pabrėšite, kad jei ateityje pasikartos tokios situacijos, norėtumėte būti išgirsta.