„Šiaurės licėjui“ vadovaujanti, du sūnus auginanti Justina Garlauskienė sako, kad vaikų sėkmę lemia pusiausvyra tarp dėmesio akademiniams pasiekimams ir asmenybės ugdymui.
Kuo gyvena šiuolaikiniai mokiniai?
Kalbama, kad dabartiniai vaikai visai kitokie, negu buvome mes, nes juos pasiglemžė technologijos ir įtraukė socialiniai tinklai. Sutinku, pasikeitė žaidimai ir laisvalaikio praleidimo būdai, bet iš tiesų pamatiniai vaikų poreikiai išliko tie patys: tėvų dėmesys, santykiai su draugais ir pripažinimas.
Plečiantis mokyklai, rudenį atidarome 5 ir 6 klases. Priėmimo metu susipažįstu su būsimų mokinių šeimomis, turiu galimybę asmeniškai susitikti pokalbiui su kiekvienu būsimu mokiniu. Tai labai įdomi darbo dalis. Tėvai nustemba išgirdę, kaip mąsto jų vaikai, nes pavyzdžiui, retas, kuris užduoda klausimą, kas yra sėkmė.
Kokius tėvus sutinkate dažniausiai?
Vieniems svarbiausia – aukščiausi asmeniniai rezultatai, kiti vaikams ieško mokyklos, kurioje jau svarbu nebe žinių kalimas, o kompetencijų lavinimas, treti, susipažinę su tarptautinių tyrimų rezultatais, nori mokyklos, taikančios šiaurietiškus ugdymo principus – integruotą ugdymą ir patyriminį mokymą. Geriausiai atliepiame lūkesčius tų, kuriems svarbu sveikas balansas tarp dėmesio akademiniams pasiekimams ir asmenybės ugdymui.
Prisijungti prie „Šiaurės licėjaus“ po pokalbių pakviečiu tas šeimas, kurioms pagarba ir bendradarbiavimas – nediskutuotinos vertybės. Vaikai geriausiai mokosi iš tų žmonių, kurie jiems patinka, o pagarbą mokytojui jie pirmiausia kopijuoja nuo tėvų. Jei tėvai išmintingi, net turėdami pastabų mokytojui, jas visada išsakys diskretiškai ir taip vaiko akyse tik stiprins mokytojo autoritetą. Į mūsų mokyklą ateina šeimos, kurios supranta bendradarbiavimo svarbą ir mums labai malonu pelnyti jų pasitikėjimą.
Koks turi būti šiuolaikinės mokyklos vadovas?
Mokyklos vadovas kuria ir augina mokyklą, todėl tai turi būti žmogus, kurio vertybės sutampa su mokyklos vertybėmis. Lyderis, gebantis įkvėpti ir įgalinti mokytojų komandą. Tvirtas, nebijantis pokyčių, nepasuojantis prieš iššūkius, o priimantis kiekvieną kaip galimybę arba pamoką. Turintis sveiką protą, gebantis tai, kas laiko patikrinta, suderinti su šiuolaikinės mokyklos principais.
Mokyklos vadovas turi būti arti mokinių. Jei kuriame šiuolaikinę mokyklą, privalome žinoti, kuo gyvena mokiniai. Vadovauti iš direktoriaus kabineto – ne man. Man svarbu išgirsti mokinius, todėl kviečiu juos į susirinkimus diskutuoti aktualiomis temomis (pvz. drausmė valgykloje, pagarba vienas kitam). Priimu kiekvieną asmeniniu klausimu užsukusį mokinį. Pavyzdžiui, prieš kiekvieną šventę visada ateina antrokas Karolis, kuris dega aistra diskotekų/renginių organizavimui. Jį išklausyti, padėti susiplanuoti renginį ir apgalvoti detales, pvz. kur statyti didžėjaus pultą, kur saugu pajungti dūmų mašiną, yra tas „extra“, kurį man be galo malonu duoti savo mokiniams.
Kuo užsiimtumėte, jei nevadovautumėte ugdymo įstaigai?
Turiu Žmogiškųjų išteklių magistro laipsnį, užsiimu koučingu (angl. Coaching), tad, ko gero, nenutolčiau ir dirbčiau paauglių asmeninio augimo konsultante. Matydama, su kokiu spaudimu jie susiduria, kokius suaugusiųjų lūkesčius turi pateisinti, matau, kaip jiems svarbu būti išgirstiems, suprastiems ir sulaukti palaikymo.
Labai daug patirties įgijau savanoriaudama „Vaikų linijoje“. Tai, su kuo susiduri kalbėdamasis su pagalbos ieškančiais vaikais, palieka gilų pėdsaką – išlipi iš burbulo ir supranti, kad daugybė tėvų tokie užsiėmę, kad nepastebi, kokias dramas ar net tragedijas išgyvena jų vaikai. Visiems atrodo, kad tai vyksta kažkur kitur, bet tik ne mano šeimoje, nes mano vaikas atrodo linksmas, normaliai mokosi ir, be abejo, yra materialiai puikiai aprūpintas.
Į ką patartumėte atkreipti dėmesį tėvams?
Nesvarbu, kokie pavargę po darbų grįžote namo, kalbėkitės su vaiku. Išklausymas ir kalbėjimasis yra raktas į vaiko širdį. Pelnykite jo pasitikėjimą, prakalbinkite jį. Neapgaudinėkite savęs, kad kalbatės, jei jūsų pokalbis apsiriboja „Kaip sekasi? Ką šiandien sužinojai? Ar viskas gerai? “
Vaikai mato viską žinančius, visada teisius suaugusiuosius, bet nemato kelio, kurį jie nuėjo. Dalinkitės, kaip jaučiatės po sunkios dienos. Papasakokite apie problemas, su kuriomis susidūrėte šiandien, vaikystėje, paauglystėje ir kaip jas sprendėte, kaip klydote.
Norite susipažinti – atvykite į „Šiaurės licėjaus“ pristatymo vakarus gegužės-birželio mėnesiais.
O į ankstyvąją paauglystę žengiančių 4-5 klasių mokinių tėvus gegužės 8 d. (trečiadienį) kviečiame į konferenciją Vilniuje „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“, kurioje savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis psichologė Asta Blandė, švietimo entrepreneris, ekspertas iš Suomijos Hannu Tapani Naumanen, kūrybinių technologijų akademijos vaikams „bit&Bite” įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė ir „Šiaurės licėjaus” vadovė Justina Garlauskienė. Renginys nemokamas, būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos ir tel. 8 693 24396.
