„PINK DONKEY“ įkūrėja Agnė Andruškienė: „Tapyba – mano vaikystės svajonė“

Agnė Andruškienė ir jos tapybos darbai
Agnė Andruškienė ir jos tapybos darbai
Šaltinis: Žmonės
2018-09-18 16:58
AA

Nors pagal specialybę ji gydytoja, tačiau iš prigimties – meniškos sielos žmogus. „Nuo pat vaikystės mėgau tapyti, kurti. Visuomet rūpėjo pačios mažiausios detalės, smulkmenos ir estetika, todėl valandų valandas galėdavau sėdėti prie savo paveikslo. Tapant aplinkinis pasaulis man nejučia išnykdavo, rodos, tarsi kažkur išskrisdavau“, – pasakoja meną ant drabužių kurianti Agnė.

Studijos, darbai ir kasdieniai rūpesčiai šią Agnės aistrą kuriam laikui buvo nugramzdinę, tačiau gimus antrajam vaikeliui ji ir vėl prisiminė teptuką: „Motinystės atostogos buvo puiki proga stabtelti nuo visų darbų, vėl atsigręžti į save, ramiai pamąstyti, kas aš esu ir ko iš tiesų noriu. Šis laikas mane subrandino siekti senos svajonės – tapyti.”

„Nebuvo paprasta pradėti naują veiklą, kadangi laisvo laiko praktiškai nebuvo. Tačiau vedina savo vidinio balso nusprendžiau veikti čia ir dabar. Išjausta vaikystės svajonė pagaliau išaušo. Neapsakomas noras kurti grožį žmonėms, nuspalvinti kasdienybę ir juos padaryti laimingais – išsipildė, o mano kūrybos vaisius apvainikavo savo istoriją turintis prekinis ženklas – PINK DONKEY – įprasminantis svajonę, polėkį ir laisvę”, – pradžią prisimena vilnietė.

Apsispręsti, kurią meno kryptį pasirinkti, pasak Agnės, nebuvo sunku: „Mano kūrybos kelias prasidėjo vos sulaukus kelerių metų – nuo paprasto kartoninio popieriaus ir teptuko. Ne kartą mano darbai puošė mokyklos koridorius, vėliau tapyba persikėlė ant drobės, keramikos, kambario sienų ir net pastatų. Ranka darėsi vis labiau įgudusi, o vieną tapybos stilių keitė kitas. Sugrįžusi į savo kūrybinį kelią, nusprendžiau tapybą perkelti ir ant drabužių.”

Paklausta, kodėl tapo būtent ant džinsinių švarkų, Agnė prisipažįsta esanti tikra klasikos gerbėja, todėl yra įsimylėjusi džinsą, kuris gyvuoja jau daugiau nei 130 metų: „Džiugu, kai per tiek metų jis neišeina iš mados. Nuo Merlyn Monroe, Madonos iki Rihanna kasdienybės. Nuo jauniausio šios žemės gyventojo iki senjoro. Nuo moters iki vyro. Nuostabu, kaip turėjęs būti darbo darbužis ėmė ir pavirto neatsiejama kiekvieno mūsų garderobo ir puošmenos dalimi. Šiandien jis gali būti tiek valiūkiškų vestuvių aprangos detalė, tiek jaukiausias romantiško pasivaikščiojimo draugas. Džinsinis švarkas visada stilinga ir patrauklu, o mano tikslas teptuku jį paversti dar ir unikaliai įkūnytu meno kūriniu, padedančiu išlaisvinti, išryškinti kiekvieno žmogaus individualumą.”

„Mano iliustruotą švarką paprastai renkasi tie, kurie nori išsiskirti, kurie myli spalvas ir nebijo būti matomi, kurie turi, ką pasakyti. Žmonės man dažnai išsako savo ar savo vaikų pomėgius, svajones, aistras. Tai gali būti nuo pomėgio žaisti krepšinį iki svajonės tapti kosmonautu ir nuskristi į mėnulį, nuo svajonės turėti šuniuką iki svajonės skrajoti ant vienaragio. Man begalinis malonumas visa tai perteikti, o dar didesnis džiaugsmas pamatyti laimingus žmonių veidus”, – savo bendravimą su klientais apibendrina Agnė.

„Esu tikra, kad kiekvienas iš mūsų turime savąjį išskirtinumą ir tikrai nereikėtų drovėtis jį parodyti. Būkime spalvoti, būkime matomi, juk gyvenimas ne tik juodas ir baltas. Esame labai rimti, net fotografuojamės dabar visi rimtai ir vienodai, bet nebijokime kartais pakvailioti. Turėjote vaikystėje svajonę ir ji neišsipildė? Tegul ji nugula ant švarkelio, tegul ją visi pamato. Kodėl gi ne? Žinai draugą, kuris turi svajonę? Puiku, kodėl gi jam jos nepadovanojus. Gi tai taip nuostabu. Spalvos ir tik jos gali mus išvesti iš pilkumos. Labai noriu nuspalvinti ne tik rūbą, planuose yra iliustruoti visą mus supančią buitį – pradedant kavos puodeliu, baigiant kambario sienomis”, – įkvėpta spalvų tolimesnius planus atskleidžia kūrėja.

„Gyvenimas yra laikinas, o menas lieka amžinai. Tai yra mano sielos sparnai. Tuo metu aš prarandu laiko nuovoką, jaučiuosi kaip geriausiame gyvenimo SPA. Tapyba – didžiausias gyvenimo ritualas, kuris be galo svarbus ir reikalingas man kaip oras, tai darydama su kiekvienu daiktu labai susigyvenu ir išjaučiu. Ypatingas jausmas, kai menas mano rankomis „nugula" ant rūbo. Potėpis po potėpio, mažais žingsneliais Jis tampa matomu. Mano širdis tuomet šokinėja iš džiaugsmo, kai Jį pasirinkęs žmogus jaučiasi išskirtiniu ir laimingu”, – apie motyvaciją valandų valandas praleisti prie vieno kūrinio pasakoja dviejų vaikučių mama, įkvepianti neriboti nei savo fantazijos, nei spalvų spintoje.

Agnės Andruškienės tapybos darbai (11 nuotr.)
+5