Žurnalo „Laima“ naujausiame numeryje: Kokie broliai ir sesės mes esam?

Žurnalo „Laima“ 2017 m. vasario mėnesio viršelis
Žurnalo „Laima“ 2017 m. vasario mėnesio viršelis
Šaltinis: Elaima.lt
2017-01-21 11:10
AA

Prekybos vietose jau pasirodė naujas, vasario mėnesio, žurnalo „Laima“ numeris. Jame šį kartą kviečiame skaityti:

Kokie broliai ir sesės mes esam

Brolių ir seserų santykiai visada ypatingi. Jie gali būti ir labai šalti, ir labai artimi, ir itin banguoti ar komplikuoti – kiekvienoje šeimoje vis kitaip.

Kas jūs esate su savo sese ar broliu? Kai kas pasakytų: „Mes – geriausi draugai, tarp kurių nėra jokių paslapčių, ir vienas apie kitą žinome daugiau nei mama su tėčiu.“ Kiti – kad yra visiškai svetimi, nors ir kraujo ryšiu susaistyti žmonės, kurie mielai nebendrautų, jeigu nereikėtų kelis kartus per metus susitikti prie vieno stalo per didžiąsias šventes ir giminės jubiliejus. Kai ką tos retos šeimos šventės taip nuvargina, kad po jų norisi ilgam ištrūkti į negyvenamą salą, kur ne tik giminių – apskritai žmonių nėra. Vėl išjungėte telefoną, vos tik vyresnė sesė tradiciškai ėmė mokyti, kaip turėtumėte gyventi? Jaunėlis neklauso jūsų patarimų ir ketina iškrėsti dar vieną nesąmonę?

Akivaizdu, kad senos vaikystės nuoskaudos lengvai neišgaruoja. Ir kartais taip stipriai įsirašo į santykių istoriją, kad, tarkim, moterys nebepastebi, jog iki šiol bendraudamos su broliais ar seserimis laikosi įsikibusios vaikystės vaidmenų. Net užaugę žmonės nuo jų niekaip negali pabėgti. O kartais tiek nedaug tereikia, kad trūkinėjantis ryšys su broliu ar seserimi sutvirtėtų.

Svarbiausia yra prisiminti, kad santykių scenarijų įmanoma perrašyti. Juk visada galima pasakyti: „Gerai, mes dabar jau suaugę – pradėkime viską iš naujo.“

Liucija Kvašytė, Gediminas Žilinskas, Kristina Ivanova / Gedmanto Kropio, Gedimino Žilinsko ir Luko Balandžio nuotr.

„Laimos“ temoje į kartais labai komplikuotą brolių ir seserų bendravimą pabandėme pažvelgti šeimos terapeutų, psichologų akimis. O ką iš tiesų reiškia turėti brolių ir seserų, kaip išsaugoti ryšius ar kaip atkurti trūkinėjančius santykius, pasakoja trys žinomi Lietuvoje žmonės.

Drabužių dizainerės Liucijos Kvašytės, fotografo Gedimino Žilinsko, dainininkės, grožio studijos vadovės Kristinos Ivanovos ir jų šeimų istorijos.

Per metrą virš rutinos

Kūrybos agentūros „AdMajesty“ bendraturtė, tinklaraštininkė ir žurnalistė Rimantė Kulvinskytė-Miškinė-Eidukonė kadaise įsivaizdavo savo gyvenimą kaip filmą. Toks jis ir realybėje – spalvingas, kutenantis paširdžius, linksmas ir kartais liūdnas, bet ne lėtas, prėskas ir teisingas.

Ji jautri ir atvira, nors turbūt nemažai žmonių ją įsivaizduoja visiškai kitokią...

„Kartais ir būnu kitokia, – sako Rimantė. – Nemažai keikiuosi, pavyzdžiui. Nesu tipiška lietuvė – tyli ir paklusni. Nemoku patylėti, kai galėčiau. Nesu įžūli, niekada nieko neįžeisiu, nepasityčiosiu, bet esu labai atvira ir nebijau šnekėti apie daugelį dalykų. Kartais tai žmones šokiruoja – vaje, kaip čia dabar apie seksą kalbi? Arba – man patinka iš savęs pasijuokti. Ateinu į LRT grimerinę ir sakau: „Ką nors padarykit, kad man čia tų „garažų“ nesimatytų.“, nes kaktos šonuose maitinant dukrą daug plaukų išslinko. Ir matau, kad kitos besigrimuojančios laidų vedėjos net susitraukia kėdėse... Turbūt gąsdina tas mano atvirumas. Kaip čia dabar apie save taip galima šnekėti? Slėpk ir tylėk. Kita vertus, atvirumas labai apdovanoja: tau ką nors prisipažinus, žmonės ima ir atsiveria patys. Gimsta draugystė.“

Liucija Kvašytė, Gediminas Žilinskas, Kristina Ivanova / Gedmanto Kropio, Gedimino Žilinsko ir Luko Balandžio nuotr.

Pokalbis tete-a-tete su Rimante Kulvinskyte – kaip reta atviras ir nuoširdus, nes jai nėra temų, apie kurias verčiau patylėti – nuo skaudžių jos, kaip mamos ir kaip dukters, išgyvenimų šeimoje iki drąsos su džiaugsmu priimti gyvenimo iššūkius, net jei tai būtų noras užkariauti pasaulį.

Ar reikia Valentinui apatinių

Ką daugiau veikti per Valentino dieną, jei ne valgyti šokoladą, gerti šampaną ir apsitempus leopardiniais apatiniais žiūrėti romantinę komediją? Gal visai ir malonu. Bet pakalbėkime apie apatinius.

Ilgai apatiniai buvo kuriami vyriškai akiai, jų gundomumo koeficientas buvo svarbiausias dalykas – ypač prieš Valentino dieną – suvilioti, nustebinti, pamaloninti Jį. Šiuolaikiniai apatinių dizaineriai (dažniau – dizainerės), pasikrapštę galvas, nusprendė grąžinti apatinius moterims, ir šį kartą – beveik išmaniuosius: ploniausių high-tech audinių, bet nepermatomus, visiems odos atspalviams ir visoms kūno formoms; besiūlius, bekraščius (jokių ten stringų virvelių, įsirėžusių į strėnas, ar jautrių nėrinių), lazeriu pjaustytus prabangius apatinius. „Matrica“ ir „Žvaigždžių karai“ kartu sudėjus, ne mažiau. Čiau, „Victoria’s Secret“ angelai su mikrokelnaitėmis ir suspaustais, blizgučiais pabarstytais papukais kiečiausiose liemenėlėse, – likite ant podiumo, ten gerai atrodote. Labas, nematomieji, patogieji, puikieji #girlpower #girlboss apatiniai, skirti kūnui.

Laura Mizgirytė-Latour rubrikoje „Stiliaus failai“ – apie naują tendenciją apatinių industrijoje.

Liucija Kvašytė, Gediminas Žilinskas, Kristina Ivanova / Gedmanto Kropio, Gedimino Žilinsko ir Luko Balandžio nuotr.

Kodėl jis vis dar nedrįsta?

Naujasis draugas atrodo beveik tobulas, asistuoja pagal visas taisykles, kviečia į teatrą ar restoraną, dovanoja gėlių, galantiškai atidaro automobilio dureles... Kad santykiai tampa rimti, rodo ir kiti ženklai: jis supažindina tave su savo draugais ir šeima, planuoja laisvalaikį atsižvelgdamas į tavo poreikius. Viskas, atrodytų, nuostabu – jūs tampate gražia pora. Tik yra vienas „bet“: judu iki šiol... nesimylėjote.

Pradžioje džiaugeisi, kad jis neskubina santykių, tačiau dabar imi nerimauti, ar esi jam patraukli? Imi svarstyti, ar jam iš tiesų reikia moters? Abejoji, ar esi jam vienintelė? Arba stengiesi negalvoti apie situaciją, ramindamasi, kad tinkamos progos dar taip ir nepasitaikė, nes judu beveik nebūnate vienumoje: susitinkate mieste, einate į renginius ar pas draugus. Atsakymų gali būti daug ir įvairių.

Rubrikoje „Už miegamojo durų“ – penkios situacijos ir galimos išeitys, kai ramybės neduoda klausimas: „Ką daryti?“

Liucija Kvašytė, Gediminas Žilinskas, Kristina Ivanova / Gedmanto Kropio, Gedimino Žilinsko ir Luko Balandžio nuotr.

Netradiciniai būdai imunitetui stiprinti

Girdint vis tuos pačius patarimus, kaip stiprinti organizmą, kad jis būtų atsparesnis ligoms, darosi nuobodu. Juk jūs akimirksniu išvardytumėte bent keletą būdų, kaip sumažinti sezoninio gripo ar peršalimo riziką? Plauti rankas, sveikai maitintis, mankštintis, gerti maisto papildų... Kaip žinia, pasiligojimo riziką smarkiai lemia imunitetas, o jį įmanoma pastiprinti ir tais būdais, apie kuriuos gydytojo kabinete nedažnai išgirsi, tačiau jų efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai.

„Laima“ siūlo išmėginti kai ką, ko galbūt dar nepraktikavote arba praktikavote, bet nežinojote, kad tai padeda stiprinti imunitetą.

Liucija Kvašytė, Gediminas Žilinskas, Kristina Ivanova / Gedmanto Kropio, Gedimino Žilinsko ir Luko Balandžio nuotr.