„Pabandyti labai įdomu, bet bijau su adata pataikyti į pirštą!“, – su šypsena sėsdamas prie siuvimo mašinos, nuogastavo žinomas iliuzionistas Mantas Wizard. Jis, kaip ir kiti žmonės, susipažinti su siuvėjo amato niuansais buvo pakviestas naujos parduotuvės „Napapijri“ atidarymą.
Mantas Wizard apie tai, kad reikėtų išmokti siuvimo gudrybių, susimąstė ne sykį. Valdyti adatą iliuzionistas norėtų ne tikėdamasis pasipuošti savo rankų darbo sceniniu kostiumu, o papildyti triukams reikiamų maišelių, krepšelių ir skarelių arsenalą.
„Dabar pas siuvėją, kuri dirba netoli mano namų, užsuku bent kartą per savaitę“, – pasakojo Mantas Wizard, pridurdamas, jog pats temoka įsiūti sagą.
Siuvimo mašinos kol kas nepavyko „prisijaukinti“ ir dainininkei Vaidai Genytei. Atlikėja juokdamasi prisiminė, kad siuvėjos karjera baigėsi dar pradinėse klasėse, kai jai nepavyko įgyvendinti savojo kūrybinio sumanymo.
„Nors mama mokė ir pati stengiausi daug ką sužinoti, po nepavykusio bandymo nebesiūnu“, – sakė V.Genytė.
Kiek kitokie yra dainininkės Urtės Šilagalytės įspūdžiai. Vaikystėje mama ją puošdavo tik rankų darbo drabužiais. Tačiau tuo metu tiek Urtė, tiek jos sesuo trokšdavo ne namuose pagamintų, o parduotuvėje pirktų drabužių. „Viską įvertini vėliau“, – neslėpė atlikėja.
Šilagalių namuose siuvimo mašina yra iki šiol. U.Šilagalytė ja sau yra pasiuvusi ne vieną drabužį. Labiausiai ji mėgo ir ilgai nešiojo sijoną, kuri pati sukūrė būdama trečiokė.
Renginių organizatorė Kristina Kaikarienė – tikra siuvimo asė. Ji, būdama trylikos, pasisiuvo maudymosi kostiumėlį.
„Jis buvo oranžinis!, – pirmąjį rimtą kūrinį prisiminė K. Kaikarienė, – Kodėl? Nes tėvų spintoje radau tik tokios spalvos vyriškas maudymosi glaudes. Jas ir panaudojau tam, ką norėjau pasiūti!“.