Prancūziškas kinas – tai meilės istorijos su intelektualiniu prieskoniu. Turbūt ne vienas, paklaustas su kuo jam siejasi Prancūzija, atsakytų, kad su aukštąja mada. Drabužių kūrėja Agnė Kuzmickaitė neslepia, kad žiūrėdama prancūzišką kiną, visada jame ieško mados pėdsakų ir pabrėžia, kad net ir šiais laikais prancūzų mada išlieka isškirtinė.
Šių metų festivalio tema yra naujos pradžios. Kokias naujas pradžias jūs gyvenime esate patyrusi?
Naujos pradžios visada yra gerai. Esu patyrusi ne vieną naują pradžią – tai gali būti nutrūkusi arba atsiradusi draugystė, pasikeitusi situacija moksluose, profesiniame gyvenime, vaiko atsiradimas. Aš dažniausiai laikausi požiūrio, jog nereikia stengtis kažko daryti per prievartą jeigu kažkas nesiklosto – tai reikia priimti kaip ženklą ir daryti tai, kas tuo metu palankiai dėliojasi.
Mano gyvenime yra buvusi ne viena tokia situacija – pavyzdžiui, dar besimokydama Dailės akademijoje mėginau stoti į vieną mados mokyklą Paryžiuje. Praėjusi daugybę etapų, paskutiniame etape vis tik atkritau – tas nebuvo malonu. Bet po kelių mėnesių gavau pasiūlymą važiuoti pagal Erasmus programą mokytis mados dizaino į Utrechto menų akademiją Olandijoje.
Būtent ten sukūriau kolekciją „Shopoholic“, su kuria 2008 metais laimėjau pagrindinį prizą prestižiniame konkurse Berlyne, atvėrusį daug galimybių. Kitas pavyzdys – kol neturėjau šeimos, didžiąją dalį laiko skirdavau konceptualioms kolekcijoms, kurių kūrimas reikalauja daug laiko, analizės ir susikaupimo. Gimus vaikui laiko gerokai sumažėjo ir aš galėjau daryti nebent kažką nesudėtingo, bet gražaus ir mielo. Tuo metu ir atsirado drugelio idėja, kurią nuosekliai vystant pavyko išplėtoti iki vieno labiausiai atpažįstamų prekės ženklų Lietuvoje.
Kiek jums yra artima prancūziška kultūra: maistas, menas, kinas?
Prancūziška kultūra mane labai žavi. Galbūt taip yra dėl to, kad Prancūzija ir Paryžius man asocijuojasi su mada, o aš esu neabejinga viskam, kas su ja susiję.
Su kuo jums asocijuojasi prancūziškas kinas?
Man asocijuojasi su juodai baltais kadrais, stilingais herojais, ypač moterimis, ir meilės istorijomis su intelektualiniu prieskoniu.
Kokią įtaką jums, kaip drabužių kūrėjai, daro prancūzų mados kūrėjai?
Nors šiais laikais mada labai kosmopolitiška, jos epicentru vis tiek išlieka Paryžius, į kurį suvažiuoja visi besidomintys mada. Be abejo, prancūzų mados pasaulis man labai svarbus, jau nekalbant apie tokias kultines mados asmenybes kaip Coco Chanel ar Yves Saint Laurent.
Kuo Prancūzijos mados kūrėjų darbai skiriasi nuo kitų šalių mados kūrėjų darbų?
Šiais laikais mados kūrėjų darbai jau nėra labai paveikti regionų ar geografijos, kurioje jie kuria, bet prancūzų mada išsiskiria giliu elegancijos pojūčiu, ištikimybe klasikai, pagarba istorijai, rankų darbui – ne veltui prancūzams priklauso terminas haute couture.
Ar esate pastebėjusi, koks vaidmuo prancūziškame kine yra skiriamas madai?
Manau mada visada juose dalyvauja, net jeigu filmas ir nėra tiesiogiai su mada susijęs. Mada jaučiama per stilingus herojus, aplinką.
Ar yra toks prancūziškas filmas, kurį matėte daugiau nei du kartus?
Man patinka dokumentika apie garsius prancūzų mados kūrėjus – Yves Saint Lauren`ą, Coco Chanel. O taip pat François Truffaut`o, Jean-Luc`o Godard'o filmai.
Kokia jūsų nuomonė apie festivalį „Žiemos ekranai“?
Vienareikšmiškai teigiama. Manau jog kuo daugiau kokybiško kino, tuo yra tik geriau.
Viena šių metų festivalio programos dalis yra skirta aktorei Romy Schneider paminėti. Ar esatemačiusi filmų su ja? Ką apie juos galvojate?
Esu mačiusi keletą filmų, skaičiusi apie jos neeilinę gyvenimo istoriją.
„Žiemos Ekranai“ šiais metais rodys režiesieriaus Henri-Georges`o Clouzot`o retrospektyvą. Ar turite mėgstamų šio režisieriaus filmų? Ar kuris nors yra palietęs asmeniškai?
Šio režisieriaus filmų matyti neteko, tad nekantrauju pamatyti.
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ vyks sausio 25 d. – vasario 4 d. Vilniuje, Vasario 1 – 11 d. kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Varėnoje, Gargžduose, Ukmergėje, Plungėje.