Ketvirtadienį Vilniuje šeimos nariai, draugai ir bendraminčiai ištarė paskutinį „sudie“ Kovo 11-osios signatarui, filosofui Bronislavui Kuzmickui. Šviesaus atminimo vyras palaidotas Antakalnio kapinėse.
Vilniaus laidojimo rūmuose vykęs atsisveikinimas su Bronislavu Kuzmicku truko dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį.
Ketvirtadienį Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje už velionį buvo aukojamos mišios.
Po jų karstas su B.Kuzmicko palaikais nugabentas į Vilniaus Antakalnio kapines. Čia Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas atgulė amžino poilsio.
Palydėti B.Kuzmicko į paskutinę kelionę atvyko būrys artimųjų, draugų, kolegų. Tarp susirinkusių – signataro dukra Agnė Kuzmickaitė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis ir kiti.
Laidotuvių fotogalerija:
Trečiadienį prasidėjusio atsisveikinimo fotogalerija:
Žmonės.lt primena, kad apie B.Kuzmicko mirtį pirmadienį pranešė Seimas. Filosofui ir Kovo 11-osios signatarui buvo 87-eri.
Bronislavo Kuzmicko pavardę garsino ne tik jo darbai, bet ir dukra – žinoma dizainerė Agnė Kuzmickaitė. Po tėčio mirties moteris socialiniuose tinkluose jam skyrė jautrius žodžius.
„Ilsėkis ramybėje, mylimas Tėti“, – rašė gedinti dukra.
B.Kuzmicko žmona A.Kuzmickaitės mama Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė buvo garsi akademikė, filosofė, Lietuvos televizijos diktorė. Humanitarinių mokslų daktarė šį pasaulį paliko 2008 metais. A.Kuzmickaitė pagerbdama mamos atminimą jos vardą Leonarda suteikė savo ir Sauliaus Prūsaičio dukrai.
Šalies vadovai: „Signataras daug nusipelnė kuriant nepriklausomą demokratinę mūsų valstybę ir pilietinę visuomenę“
Užuojautą artimiesiems, mokslo bendruomenei, bendraminčiams reiškė ir Lietuvos vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Igrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuva neteko iškilios asmenybės, kuri savo mintimis ir darbais daug prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo. Šio intelektualo įžvalgos ir pasaulinių procesų pažinimas svariai pasitarnavo brėžiant Nepriklausomos valstybės tarptautinės politikos gaires, įtvirtinant pamatinius siekius“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, itin svarbūs mokslininko darbai šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams ir visai jos istorijai.
„Šviesaus atminimo signataras daug nusipelnė kuriant nepriklausomą demokratinę mūsų valstybę ir pilietinę visuomenę, aktyviai palaikė Lietuvos siekį grįžti į vakarietišką Europos regioną, nuo kurio buvo atskirta. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, bendraminčius ir bendražygius“, – savo užuojautoje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad B. Kuzmickas buvo akademinės bendruomenės atstovas, atidavęs savo jėgas ir išmintį Lietuvos išsivadavimo sąjūdžiui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui.
„Dar iki Sąjūdžio įsisteigimo filosofas B.Kuzmickas buvo vienas tų, kurie plėtė laisvos minties ribas Filosofų klube. Išmintinga ir brandi Bronislavo Kuzmicko laikysena Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiume daug pasitarnavo telkiant įvairiopą Lietuvos visuomenę bendram tikslui – laisvos valstybės kūrybai“, – sakė prezidentas.
Bronislavo Kuzmicko biografija
Signataras gimė 1935 metais Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone. Studijavo Vilniaus universitete, kuriame baigė Istorijos-filologijos fakultetą.
1966–1973 metais jis dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilnius Tech), vėliau dirbo Filosofijos ir sociologijos institute, dėstė Mykolo Romerio universitete.
B.Kuzmickas 1988–1990 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1989–1990 metais – savarankiškos Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys.
1990–1992 metais jis dirbo Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas.
Jis taip pat buvo išrinktas į 1996–2000 metų Seimą.
Nuo 1994 metų B.Kuzmickas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų narys.
Jis yra per 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių, knygų „Žmogus ir jo idealai“ (1975 m.), „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“ (1976 m.), „Tautos kultūros savimonė“ (1989 m.), „Išsivadavimas. Užsienio politikos epizodai 1988–1991“ (2006 m.) ir kitų autorius, buvo žurnalo „Revue Baltique“ redaktorius.
B.Kuzmickas 2000 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2013 metais – Estijos Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinu.