Pirmadienį visa Lietuva gedi anapilin iškeliavusios poetės, politikos ir visuomenės veikėjos Dalios Teišerskytės. Jautriai ilgametę bičiulę ir kolegę prisimena ir žurnalistas Vidas Mačiulis. Jis prisiminė paskutinius skambučius draugei ir jautriai prabilo, kodėl D.Teišerskytę galima vadinti laimingiausiu žmogumi.
Dalia Teišerskytė mirė pirmadienį savo namuose po sunkios ligos. Mylimos poetės ir visuomenės veikėjos mirtis sukrėtė daugelį, o socialinius tinklus užplūdo jos bičiulių prisiminimai ir užuojautos. Jautria žinute feisbuke pasidalijo ir V.Mačiulis. Įrašu sutiko pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt.
„Kažkada skaičiau, kad laimingiausias tas žmogus žemėje, kuris gimė ir mirė tą pačią dieną! Tačiau per ilgus gyvenimo metus, palydėdamas Amžinybėn šimtus žmonių, vartydamas enciklopedijas, bet nemačiau tokių sutapimų. Ir pirmąkart liudiju, kad kolegė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narė Dalia Teišerskytė sulaukė tokios Dievo palaimos. Gyvenime patyrė daug džiaugsmo ir skausmo, bet buvo laiminga, nes žinojo, kad Lietuva ją myli, žino, pažįsta, laukia jos poezijos knygų ir jos posmais sukurtų dainų.
Žmonės visada laukė ir tų neužmirštamų susitikimų, kai Dalia džiugindavo savo klausytojus įkvepiančiais žodžiais apie gyvenimą ar nuoširdžiai pasakojo apie save. Kaip ir LRT televizijos laidoje, kurios jau pati nematė, ,,Gimę tą pačią dieną“. Pastaraisiais metais, jau sunkiai sirgdama, Dalia skersai išilgai važinėjo po Lietuvą, kur jos laukė, sutiko, pagerbė ir linkėjo dar ne kartą pasimatyti daugybė žmonių. Spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje kolegė ypač džiaugėsi vis naujais pasimatymais, virtusiais atsisveikinimu. Ir mudu susitarėme lapkričio 27-ąją, kaip ir per praėjusius gimtadienius, vėl susitikti Gailutės gatvėje Panemunėje, kur ji įsirengė nuostabų būstą, vadintą ,,Mano naujieji namai“, šalia kurių augino gėles, džiaugėsi, vaismedžių žiedais ir pro šalį tekančiu Nemunu.
Dalia buvo kupina optimizmo, nors žinojo, kad serga, apie savo sveikatą man prasitarė dar prieš ketverius metus, kai dirbome Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje Vilniuje. 2020-ųjų sausį, išrinkę Dalią Teišerskytę LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos nare, įteikiau jai mūsų žurnalistinį Garbės ordiną, kuriuo labai džiaugėsi ir sakė: ,,Kūryba – mano tikrasis gyvenimas“.
Buvo Dalia ir Jos nebėra. Jau prieš savaitę neatsiliepė telefonu ligoninėje, kaip ir prieš porą dienų parvežus ją į namus. Sekmadienio vakare, kai kalbėjaus su sūnumi Linu Proškevičium, Mama Dalia jau buvo pakeliui į Amžinybę. Šiandien po vidudienio – užgeso Dalia Teišerskytė. Tačiau liko mūsų prisiminimai, Jos kūryba, žodžiai, pasakyti televizijos, radijo laidose ir parašyti knygose.
Eilėraščių rinkinio ,,Paskutinių lapų išleistuvės“ (2021 m.) prieraše buvo tokios eilutės: ,,Aš dėkinga Gyvenimui už viską. Ir už šią knygą, tokią rudeniškai liūdną ir netobulą. Bet ji atsirado – ir tai yra dar viena būties dovana. Ačiū visiems, kurie skaitysite“, – citavo V.Mačiulis.
