Dažnai girdžiu sakant, kad gimus vaikeliui susiduriama su nauja realybe.
Toji realybė – puiki. Uma gimė pačiu nuostabiausiu laiku – prieš prasidedant vasarai.
Geriau ir negalėjome „suplanuoti“ (šypsosi). Man – motinystės atostogos, o Mariui, kaip televizijos žmogui, – ne sezonas. Galėjome į valias mėgautis laiku trise. Vykome prie jūros, visą vasarą daug vaikščiojome, pratinomės prie pasikeitusio tempo. Buvau įsitikinusi, kad vaiko auginimas apvers gyvenimą aukštyn kojomis. Nors tikrai daug kas pasikeitė, tas pokytis buvo malonus, be didžiulio chaoso. Jaučiu, kad tapome didesne šeima, kurioje be galo daug meilės. Gimus Umai, tarp mūsų su Mariumi atsirado tvirtesnis ryšys. Dabar gyvename meilės burbule. Nežinau, kiek tai tęsis, tačiau atrodo, kad šis laikas – pats geriausias gyvenime.
Uma – retas, neįprastas vardas. Kokia jo istorija?
Kai tik sužinojau, jog gims mergaitė, iš karto Mariui pasakiau –