Pirmadienį Vilniuje mirė Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Bronislavas Kuzmickas. 87-erių tėčio netektį išgyvenanti dizainerė Agnė Kuzmickaitė paskelbė, kur bus galima su juo atsisveikinti.
Bronislavas Kuzmickas mirė prieš pat savo gimtadienį – lapkričio 10 dieną jam būtų suėję 88-eri.
„Ilsėkis ramybėje, mylimas Tėti.
Atsisveikinimas – 11.08 d., trečiadienį, nuo 15 val. laidojimo namuose Olandų gatvėje“, – socialiniame tinkle rašė A.Kuzmickaitė.
Bronislavo Kuzmicko pavardę garsino ne tik jo darbai, bet ir dukra – žinoma dizainerė Agnė Kuzmickaitė.
Žmonės.lt primena, kad B.Kuzmicko žmona, A.Kuzmickaitės mama – taip pat buvo garsi akademikė, filosofė, Lietuvos televizijos diktorė Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė. Humanitarinių mokslų daktarė šį pasaulį paliko 2008 metais. A.Kuzmickaitė pagerbdama mamos atminimą jos vardą Leonarda suteikė savo ir Sauliaus Prūsaičio dukrai.
Bronislavo Kuzmicko biografija
Signataras gimė 1935 metais Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone, studijavo Vilniaus universitete, čia baigė Istorijos-filologijos fakultetą.
1966–1973 metais jis dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilnius Tech), vėliau dirbo Filosofijos ir sociologijos institute, dėstė Mykolo Romerio universitete.
B.Kuzmickas 1988–1990 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1989–1990 metais – savarankiškos Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys.
1990–1992 metais jis dirbo Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas.
Jis taip pat buvo išrinktas į 1996–2000 metų Seimą.
Nuo 1994 metų B.Kuzmickas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų narys.
Jis yra per 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių, knygų „Žmogus ir jo idealai“ (1975 m.), „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“ (1976 m.), „Tautos kultūros savimonė“ (1989 m.), „Išsivadavimas. Užsienio politikos epizodai 1988–1991“ (2006 m.) ir kitų autorius, buvo žurnalo „Revue Baltique“ redaktorius.
B.Kuzmickas 2000 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2013 metais – Estijos Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinu.
