Šokėja Sandra Saikauskaitė (27), birželio pabaigoje atšventusi gimtadienį, Lietuvoje ilgai neužsibuvo ir kartu su vaikinu išvyko į Kroatiją, kurioje mėgavosi ne tik karšta saule, smėlėtais paplūdimiais, bet ir apsilankė viename didžiausių salsos festivalių Europoje.
„Kelionė, kuri truko 10 dienų, buvo planuota jau praeitą vasarą, tačiau dėl šiokių tokių traumų ją teko atidėti metams. Laimė, šįkart niekas nesukliudė pasimėgauti vienu didžiausių salsos festivalių Europoje, kuris vyko Istrijos regione įsikūrusiame nuostabiame Rovinj miestelyje. Nepaisant vaiskiai žydro vandens vilionių, neketinau nuolat kepintis saulėje“, – pasakojo vis dar kelionės įspūdžiais gyvenanti Sandra.
Kaip pasakojo šokėja, tai savaitę trunkantis festivalis, į kurį atvyksta žymiausi pasaulyje salsos mokytojai, tokie kaip Eddie Torresas, Maykelis Fontsas, Alberto Valdes ir kiti.
„Turėjau tikslą juos pažinti, pasisemti žinių ir įkvėpimo, juk visus metus atiduodu save kitiems: televizijai, studijai, mokiniams. Nori nenori išsisemi, jeigu netobulėji, neieškai naujų įkvėpimo šaltinių, greitai gali tapti tiesiog nebeįdomus. Blogiausia, kai mokytojai nebenori mokytis – man atrodo, mums tai daryti tiesiog privaloma“, – portalui Žmonės.lt atviravo S.Saikauskaitė.
Sandra su draugu Kroatijoje apsistojo jaukiuose, kukliuose apartamentuose, tačiau į juos dažniausiai grįždavo tik pernakvoti. Didelę laiko dalį Sandra skirdavo šokių pamokoms, o ką jau kalbėti apie salsos vakarėlius, kurie pasibaigdavo tik paryčiais.
„Grafikas buvo maždaug toks: 10 arba 11 valandą prasideda pamokos. Šokam iki pietų. Tada šiek tiek atsikvepiame, palepiname skrandžius ir vėl lekiame šokti iki šeštos. Vakare sugrįžtame į apartamentus, patys pasigaminame vakarienę, pailsiname kojas ir nuo 22 valandos lekiame į miestą, kuriame vyksta įvairiausi salsos atlikėjų (tiek šokėjų, tiek muzikantų) pasirodymai bei šokiai iki 6 ryto“, – pasakojo Sandra. Mergina teigė, kad ilgiausiai ištvėrė iki 4 valandos ryto. Šokėja tiek šoko, kad paskutinę dieną bateliai visiškai suplyšo, teko išmesti.
Pasak S.Saikauskaitės, miestelio vaizdas vakarais tiesiog įspūdingas, mat Rovinj tą savaitę buvo tapęs tikra salsos šokėjų Meka. Jų buvo visose pakampėse! Kas šoka kavinėje, kas paplūdimyje, kas pagrindinėje aikštėje po atviru dangumi, kas sename didžiuliame fabrike su keturiomis skirtingomis šokių salėmis. „Juokingiausia, kad šokėjai vos sutilpdavo net ir atvirose miesto erdvėse – jų ten buvo turbūt ne šimtai, o tūkstančiai“, – priduria Sandra.
Festivalis truko savaitę, o poros atostogos dešimt dienų, taigi likusias tris dienas Sandra su vaikinu pagaliau rado laiko pasilepinti saule, pasižvalgyti po Viduramžiais kvepiantį senamiestį, pasimėgauti jaukiais barais, įrengtais tiesiog ant pajūrio uolų, ir pasmaguriauti kroatišku vynu bangoms dūžtant palei kojas. „Daugiau nenorėjome niekur keliauti: tiesiog kelionės tikslas buvo kitoks ir nieko netrūko. Be to, Kroatijoje esu buvusi ir anksčiau. Tąkart automobiliu išvažinėjome beveik visą pakrantę ir žymiausius miestus, gėrėjomės Plitvicos parku. Jau tada įsimylėjau Kroatiją dėl jos įspūdingos gamtos, švarių įlankų ir paplūdimių, paprastų, draugiškų žmonių ir marmurinių senamiesčio plytelių. Tačiau šįkart laiką šioje šalyje nusprendžiau praleisti kitaip – suderinti darbą su malonumu“, – apie Kroatiją kalbėjo Sandra.
O kaip kelionės be įstabaus vietinio maisto? Pora neištvėrė neparagavusi paslaptingų, tik po žeme augančių Istrijos regiono grybų – triufelių. Tiksliau, jų padažo. „Tai gurmaniškas prabangus reikalas su labai specifiniu kvapu. Girdėjau, kad prie jo reikia priprasti, tad greičiausiai man pritrūko laiko, nes antrą kartą jo valgyti nenorėčiau“, – juokėsi S.Saikauskaitė.
„Nepaisant visų kroatiškų gėrybių, labiausiai likau patenkinta šokių pamokomis. Klausydavausi mokytojų išsišiepusi kaip vaikas, gavęs saldainį. Dauguma jų buvo iš Kubos, kalbėjo ispaniškai, tad tekdavo gerokai įtempti ausis ir mėginti suprasti. Džiaugiuosi, jog netikėtai sulaukiau dėmesio iš vieno geidžiamiausių pasaulyje salsos mokytojų, šokėjų ir choreografų Maykelio Fontso. Pamokos metu iš šimto mokinių minios buvau iškviesta ant scenos ir paprašyta atlikti jo rodytus judesius. Tai – didelis įvertinimas ir paskata nesustoti. Pati esu kubietiškos salsos atstovė ir iki festivalio maniau, kad Lietuvoje šio šokio lygis gana aukštas, bet pabuvojusi su pasaulinio lygio mokytojais, supratau, kaip stipriai dar turime dirbti“, – pasakojo portalui Žmonės.lt S.Saikauskaitė.