Santuoką išgelbėjusi Raimonda Masiulytė-Ramchurn: „Įtampa dėl netolerancijos buvo nebepakeliama“

Autorius: Viktorija Navickaitė
Publikuota: 2016-01-22 12:30
Vos ką tik ant skyrybų slenksčio stovėjusi realybės šou „Dangus“ išgarsėjusi Raimonda Masiulytė-Ramchurn sugebėjo išgelbėti savo santuoką su iš Mauricijaus kilusiu Vimaliu Ramchurn. Dabar žinoma moteris mėgaujasi šeimynine laime, tačiau sutiko Žmonės.lt skaitytojams papasakoti apie praeityje likusias santykių problemas. Pasirodo, jos šeimos vos neišskyrė stereotipai ir kitų tolerancijos stoka.

Airijoje gyvenanti R.Masiulytė-Ramchurn ištekėjo prieš dvejus metus. Savo laimę ji rado Dubline: čia ne tik sutiko mylimą vyrą, bet ir siekia karjeros – yra miesto gospelo choro solistė, intensyviai koncertuoja, net subūrė savo džiazo kvartetą ir dar tapo modeliu.

Tuo tarpu jos vyras V.Ramchurn – profesionalus, savo darbą mylintis kulinaras. „Abu kuriame“, – bendraudama su Žmonės.lt šypsosi Raimonda. 

Dabar ji rami ir laiminga – žinomai moteriai pavyko išspręsti šeimynines problemas ir gyvenimą vėl paversti idile. Tačiau dar prieš mėnesį likimas jai atrodė negailestingas – nesutarimai su mylimuoju net buvo išprovokavę mintis apie skyrybas. Šių būta tokių rimtų, kad pora dėl skyrybų net kreipėsi į teismą, tačiau paskutinę akimirką persigalvojo

Žmonės.lt R.Masiulytė-Ramchurn pasakoja, kad jos šeimos vos neišskyrė gajūs stereotipai ir kitų netolerancija. Pasirodo, žmonėms kliūva, jog skiriasi jos ir Vimalio rasės, tautybė, kultūra. Maža to, šitai kritikuoja ne poros artimieji, o visai pašaliniai žmonės.

„Mano ir Vimalio šeimos tolerantiškos. Vimalo pusbrolis prieš daug metų įsimylėjo labai simpatišką britę, su kuria susituokė ir kartu ėmėsi verslo Mauricijaus pakrantėje, o mano šeimoje yra ir rusų, ir italų, ir vokiečių. Todėl iš pačių artimiausių žmonių nesulaukėme negatyvo – jie visad mus palaikė ir palaiko, skatina nekreipti dėmesio į kitų kalbas“, – pasakoja Raimonda. 

Jos artimieji giria Vimalį: „Mano mama ir seserys džiaugiasi, kad sutikusi jį tapau ramesnė, labiau rūpinuosi savimi. Ir vyras labai stengiasi, kad atskleisčiau visą savo potencialą kaip atlikėja. Pavyzdžiui, dieną po vestuvių mes abu vykome į man svarbią perklausą, kurią sėkmingai praėjau. Jo pasiaukojimas mane nustebino ir labai pamalonino. 

 

Kiršino stereotipai

Tačiau gražiai apie Vimalį atsiliepia ne visi. Kas Raimondai keisčiausia, kritiką jai žeria visai pašaliniai žmonės...

„Aplinkinių nuomonė labai prieštaringa. Manau, visi sutiks, kad ypač dabar, kai pasaulyje vyrauja nesantarvė ir baimė dėl pabėgėlių, „Isis“ ir musulmonų, dažnai nukenčia prie to visai neprisidėję, tokioms idėjoms nė nepritariantys žmonės“, – svarsto atlikėja.

Mes nesirinkome savo religijos, odos spalvos, valstybės, kurioje gimėme, klimato.

Ji gina savo vyrą nuo stereotipų: „Jis gimė Mauricijaus induistų šeimoje. Tai labai spalvota ir graži religija, kvepianti smilkalais ir kokosų pyragėliais per šventes. Bet sukantis menininkų rate man dažnai tenka bendrauti su skirtingų tautų, religijų žmonėmis, tarp jų – ir musulmonais. Skaudu suprasti, kaip jie jaučiasi, kai klijuojama etiketė, kad visi musulmonai – teroristai, nors taip nėra.“

Pora stengėsi nekreipti dėmesio į replikas, neva du skirtingoms kultūroms atstovaujantys žmonės negali sukurti darnios šeimos, mylėti vienas kitą, netrukdomai kurti, tobulėti.  

„Dažnai nutylime ar nusišypsome. Juk žmonės dažniausiai bijo ir abejoja tuo, ko nepažįsta, nežino. Mes nesirinkome savo religijos, odos spalvos, valstybės, kurioje gimėme, klimato. Vienas kitą sutikome visai netikėtai, kaip ir daugelis. Tuomet jokie barjerai nebeatrodė neįveikiami“, – svarsto ji. 

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Tai kodėl tada Raimonda ir Vimalis buvo nusprendę skirtis? „Laikui bėgant, aplinkinių spaudimas vis didėjo. Kartais atrodydavo, kad man net gėda, jog mano mylimas žmogus – darbštus, protingas, įdomus vyras – turi būti žeminamas komentatorių ar aplinkinių. Šie drįso jam į akis tėkšti, kad jis čia nepriklauso, kad vedė lietuvę dėl įsivaizduojamo paso, kurio jam visiškai nereikia. Mauricijaus piliečiams net nereikia vizos į Lietuvą, kam jam galėtų reikėti lietuviško paso? Dėl tų kalbų ėmėme tolti, manėme, kad vienas kitą skaudiname, kad mūsų meilė buvo klaida. Tiesiog nebepakėlėme spaudimo. Padarėme pertrauką, bet laiku atsipeikėjome“, – sako Raimonda. 

Vienas be kito negali

Tačiau kelios savaitės be Vimalio Raimondai prilygo pragarui, kad ir kokia stipri moteris ji būtų. 

„Gyvenime esu patyrusi nemažai. Nuo vaikystės esu savarankiška – būdama vos 12-os išvykau iš mamos namų mokytis į Čiurlionio menų mokyklą. Užaugau didelėje šeimoje – mane ir tris seseris mama užaugino viena, tad mums įprasta būti stiprioms, nepriklausomoms. Viena kitai labai padedame“, – pasakoja Raimonda. 

 

Visgi gyvenimas be Vimalio jai atrodė per didelis iššūkis: „Nors esu užgrūdinta fiziškai ir emociškai, prievartinis atsiskyrimas nuo mylimo ir mylinčio žmogaus, kai priežastis viso labo visuomenės spaudimas, buvo nepakeliamai sunkus. Abu žinojome, kad mūsų ryšys nenutrūko ir nenutrūks. Tai buvo savotiškas bandymas ir džiaugiuosi, kad galiu vėl dainuoti ne tik scenoje, bet ir širdyje. Sielos brolis grįžo namo“, – džiaugiasi ji. 

Nors esu užgrūdinta fiziškai ir emociškai, prievartinis atsiskyrimas nuo mylimo ir mylinčio žmogaus, kai priežastis viso labo visuomenės spaudimas, buvo nepakeliamai sunkus.

Pora jau buvo nunešusi skyrybų dokumentus į teismą, tačiau paskutinę akimirką juos atsiėmė – susitaikė: „Tai buvo mūsų abiejų iniciatyva. Įtampa buvo nebepakeliama. Mes daug ir ilgai kalbamės. Tąkart dialogas prasidėjo nuo paprasto kivirčo apie tam tikrų žmonių nevykusį juokelį, kokia kalba kalbės mūsų vaikai. Jis atsakė, kad maži vaikai labai imlūs kalboms, ir mokės lietuviškai, kad susikalbėtų su mano mama, taip pat prancūzų ir anglų, jei toliau gyvensime Airijoje. Pokalbio dalyviams tai buvo nesuvokiama, jie net drįso pakomentuoti, kad vaikai bus ypač įdegę. Tada mes atsiprašėme ir išėjome dviese vakarieniauti. Mes abu nenorėjome skirstis. Tiesiog nebegalėjome susitvarkyti su užgriuvusiu negatyvu. Nebesiskirti nusprendėme 5 ryto, trečiadienį. Viską prisimenu.“

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ragina nepasiduoti

Pati šeimyninę dramą išgyvenusi atlikėja ragina nepasiduoti ir kitus, kenčiančius nuo apkalbų ar tiesioginės kritikos. 

Norėčiau matyti savo ir kitų mišrias šeimas jaukiai pietaujančias Kauno senamiestyje be jokio streso

„Mišrios poros susiduria su daugybe sunkumų. Galbūt man lengviau, nes esu žinoma, drąsi, nebijau sunkumų. Bet kaip jaustis toms moterims, kurių vyrai – musulmonai, ir jų vaikai taip pat atstovauja šiai religijai? Arba merginai, gyvenančiai mažame miestelyje su kitataučiu? Jiems turėtų būti sudėtinga. Kalbu ir apie savotišką neapykantą rusakalbiams, lenkams. Manau, labai dažnai įvairūs juokeliai, patyčios peržengia ribas. Galbūt taip yra, nes Lietuvoje vis dar įsišaknijusi posovietinė ideologija, pagal kurią būti „kitokiu“, mąsyti kitaip – nelygis?“ – svarsto Raimonda. 

Atlikėja tikina užsienyje tokio negatyvo nepastebinti, tačiau ir nesistebi: dažnai ten lankosi daugiau turistų, gyvena daugiau žmonių iš skirtingų šalių.

„Labai svarbu netylėti. Pamatei rasistinį, neapykantą skatinantį komentarą? Raportuok. Išgirdai ką nors kalbant su neapykanta? Pamokyk, paaiškink. Viskam reikia laiko... Lietuva dar tik bręsta priimti skirtingus pasaulio gyventojus, bet tikiu Lietuva ir žinau, kad viskas bus gerai. Norėčiau matyti savo ir kitų mišrias šeimas jaukiai pietaujančias Kauno senamiestyje be jokio streso. Mums lankantis Lietuvoje buvo tik geri prisiminimai, bet aš stengiuosi ir dėl kitų. Norėčiau, kad žmonės mažiau klausytų, ką kiša kiti, bet galvotų savo galvomis. Visi esame pasaulio vaikai, visa kita – tik politika. Meilė nei tautybės, nei religijos nesirenka“, – šypsosi Raimonda. 

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

 

Naujausi straipsniai