Daugelis neįsivaizduoja Kalėdų be eglutės. O kiek džiaugsmo ji teikia mažiesiems! Vis dėlto anksčiau ar vėliau žaliaskarės tampa nereikalingos. Liūdniausia, kad jos išmetamos, kur pakliūva. Gal atsisakyti gyvo medelio ir pasirinkti dirbtinę eglutę, kurią galima puošti ne vienerius metus?
Puošti gyvą medelį ar dirbtinį? Ši diskusija netyla kiekvienais metais prieš šv. Kalėdas. Atrodytų logiška, kad, saugant gamtą, derėtų atsisakyti miško eglutės. Tačiau miškininkai ir medelynų darbuotojai sodina eglučių plantacijas, kuriose medeliai auginami būtent tam tikslui. Be to, eglutės yra kertamos iš pakelių, pušynų, kur joms ne vieta augti.
Pasak Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkės Rimos Žebrauskaitės, pasirinkę gyvą medelį, gamtai didelės žalos nedarome: „Mano nuomone, puošti gyvą eglutę yra graži tradicija. Augdamas medelis džiugina akį, gamina deguonį, o negyvas plastikinis kenkia aplinkai nuo pagaminimo iki suirimo.“
Pasiilgusieji miško kvapo nebūtinai turi rinktis medelį. Šventinę nuotaiką sukurti galima ir papuošus eglės ar kito spygliuočio šaką – dabar populiarėja ir pušų šakos. Jau keletą metų Lietuvoje miškų urėdijos eglių šakas dalija nemokamai. Miškininkai skelbia: „Parsinešk Kalėdas į namus: nekirsk eglutės – namus papuošk eglės šaka ir taip prisidėk prie gamtos išsaugojimo.“ Eglių šakos dalijamos centrinėse miestų aikštėse, prie prekybos centrų. Visa informacija, kur galima įsigyti Kalėdų simbolį, skelbiama internete ir spaudoje, prekybos centruose kabinami skelbimai. Verta susimąstyti ir galbūt pakeisti įprotį puošti medelį, nes 1,5 m aukščio eglutė užauga per 7–8 metus.
Dar vienas sprendimas – įsigyti vazone pasodintą eglutę. Tiesa, ne visiems pavyksta ją išsaugoti ir pavasarį pasodinti į žemę. Kad taip nenutiktų, svarbu laikytis kelių taisyklių: medelis turi būti nedidelis (didesnė eglutė dėl erdvės trūkumo šaknims gali greitai nuvysti), šiltoje patalpoje jį reikia laistyti, o po švenčių laikyti vėsioje, bet ne per šaltoje drėgnoje patalpoje (koridoriuje, verandoje).
Kad džiugintų ilgiau
Apsisprendėte puošti gyvą eglutę? Kur ją įsigyti? Pasirinkimas nemažas. Gražuoles žaliaskares siūlo medelynai, urėdijos ir miesto prekeiviai (augintojai, perpardavinėtojai, privataus miško savininkai). R. Žebrauskaitė sako, kad medelynai gali pasiūlyti ne tik paprastųjų eglių, bet ir dekoratyvinių dygiųjų (sidabrinių), baltųjų, kėnių. Pastaruoju metu žmonės ieško įdomesnių medelių. Sparčiai populiarėja sidabrinės eglės. Jų spygliai byrėti pradeda tik po gero mėnesio.
Miškininkai skelbia: „Parsinešk Kalėdas į namus: nekirsk eglutės – namus papuošk eglės šaka ir taip prisidėk prie gamtos išsaugojimo.“ Eglių šakos dalijamos centrinėse miestų aikštėse, prie prekybos centrų.
Turbūt ne vienam teko karčiai nusivilti, kai, parsinešus į namus eglutę, jos spygliai pabiro vos po kelių dienų. Specialistė įvardija kelias priežastis: „Eglučių prekyba prasideda gana anksti. Nukirsti medeliai ne iš karto pasiekia pirkėją, todėl jie pasensta. Be to, taip gali nutikti, jeigu eglutė iš minusinės lauko temperatūros patenka į šiltą kambarį.“
Mažai tikėtina, kad anksti papuošta ir nepamerkta paprastoji eglė sulauks Kalėdų ryto. Medelį patariama pamerkti į vandenį arba įstatyti į drėgną smėlį, laikyti kuo toliau nuo radiatorių. Turbūt ne veltui žmonės senovėje neskubėdavo puošti žaliaskarės, – tai darydavo Kūčių dieną.
R. Žebrauskaitė teigia, kad medelynuose daug medelių iš anksto neprikertama, todėl pirkėjus pasiekia „švieži“ medeliai. Beje, pirmieji interesantai medelyne pasirodo jau lapkričio pabaigoje. Šiais metais Raudondvario medelynas žada parduoti apie 4 000–5 000 kirstų ir vazonėliuose augančių eglučių. Priklausomai nuo aukščio ir rūšies, jų kainos svyruoja nuo 10 iki 120 litų.
Naudingos ir po švenčių
Pasak medelyno viršininkės Rimos Žebrauskaitės, žaliaskarę gražiai priėmę į namus, turėtume su ja ir deramai atsisveikinti, o ne numesti prie konteinerio. Vis daugiau žmonių prisideda prie akcijų, skatinančių perdirbti eglutes. Štai sostinėje surinktos vilniečių eglutės sudeginamos ir virsta šiluma, – pagaminami keli šimtai kubinių metrų biokuro.
Vilniečiai taip pat turi tradicinę šventę visai šeimai „Lik sveika, eglute“, kuri vyksta Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Jos metu į sunkvežimius surenkamos eglutės vėliau kompostuojamos, iš jų gaunamos trąšos, kuriomis patręšiamas miškas.
Na, o kas laukia prie konteinerių paliktų eglaičių? Jau keletą metų galiojantis sąvartynų tvarkymo įstatymas draudžia ten vežti žaliąsias atliekas. Eglutės, kaip ir žolės, pūdamos sąvartyne, išskiria daug metano dujų, kurios yra didžiausios ozono sluoksnio ardytojos.
Nupuoštas eglutes reikia pristatyti į specialius konteinerius. Juos galima rasti prie didžiųjų prekybos centrų.
Apie plastikines eglutes
Žinoma, atsiranda ir tokių žmonių, kurie į namus neįsileidžia miško puošmenų, nes jiems eglių kvapas asocijuojasi su... laidotuvėmis. Kiti teigia, kad taip patogiau: nereikia kasmet mokėti pinigų, ieškoti naujo tinkamo medelio, nebyra spygliai, po švenčių jis vėl įdedamas į dėžutę – nereikia rūpintis išvežimu. Treti mano, kad, pasirinkę dirbtinę eglutę, daro gera gamtai.
Tačiau yra kita medalio pusė. Plastikas – vienas didžiausių pasaulio teršėjų. Teoriškai apskaičiuota, kad jis suyra per kelis šimtus metų. Išmestas plastikas, veikiamas saulės, išskiria tam tikrų cheminių medžiagų, kurios, patekusios į gruntinius vandenis, kelia grėsmę gyvybei. Plastiko gamybos procese naudojama daug nuodingų cheminių elementų, kurie kenkia žmonių sveikatai.
Be to, dirbtinės puošmenos daugiausia gaminamos Kinijoje. Kol jos atvežamos, pavyzdžiui, iki Lietuvos, yra sunaudojama daug kuro, į aplinką patenka didžiuliai kiekiai anglies dvideginio. Gamintojai neriasi iš kailio ir siūlo „tikras“, eglių kvapu nupurkštas eglutes. Bet ar mums nuo to geriau?
Svarbu žinoti
Eglutės, parduodamos prekybos centruose, dažnai apipurškiamos chemikalais nuo kenkėjų ir saulės spindulių poveikio, netgi cheminiais mišiniais, saugančiais jas nuo užsidegimo. Šios medžiagos gali sukelti alergines reakcijas, yra pavojingos vaikų sveikatai.
Kitokios eglutės ir žaisliukai
Galbūt šiais metais jums kils noras atsisakyti kirstos arba plastikinės eglutės ir sukurti savo medelį? Jeigu turite vaikų, jiems bus smagu padaryti puošmeną savo rankomis. Prisirinkite gamtinių medžiagų ir pirmyn!
Vertėtų pagalvoti ir apie eglutės žaisliukus. Prekybos vietose akį traukia blizgios ryškiaspalvės puošmenos. Mes net nežinome, kokiais dažais jos nupurkštos. Galbūt masinės gamybos burbulus iš nelemto plastiko galima pakeisti rankų darbo žaisliukais? Unikalius žaislus nesunku pasidaryti iš nenaudojamų plastikinių butelių (panaudosite pakartotinai), audinių skiaučių, gamtinių medžiagų ir t. t. O gal jūsų eglė kvepės cinamonu ir imbieru, nes ją papuošite keptais sausainukais? Fantazijai ribų nėra. Būkite unikalios ir nepakartojamos – kurkite žalią Kalėdų stebuklą!
Tekstas J. Garnytės-Jadkauskienės