Turbūt kiekvienam pažįstamas jausmas, kai žemė slysta iš po kojų ir atrodo, kad gyvenime kažko trūksta, o visi kiti gyvena įdomiau ir laimingiau. Žurnalistė Dovilė Štuikienė kartu su kolege Ramune Šuščevičiūte naujoje knygoje drąsiai ir atvirai parodo, kad buvimas netobulu, liūdnu ar klystančiu žmogumi nėra yda, ir primena, kad į savo gyvenimą visuomet galima pažvelgti kitaip.
Bendrame kūrinyje „Prabudimai. Gydančios istorijos“ pristatomos trumpos, taiklios ir autentiškos istorijos apie gyvenimą tiems, kuriems rūpi ne tik jie patys.
Autorės įsitikinusios, kad šios knygos išskirtinumas – atvirumas, drąsa, nuoširdumas ir kitos žmogaus savasties pusės atskleidimas. Nevengdamos kalbėti apie tai, kas kiekviename žmoguje yra mažiau gražu – silpna, netobula, senstančio ar sergančio – rašytojos įtraukia į istorijas, kurias skaitant galima suprasti, kad net ir pačiais beviltiškiausiais momentais gyvenimas gali būti gražus. Šių autorių pasakojimai atvers vidinį žmogaus pasaulį, kuriame sutiksime ir realius žmones – žymius menininkus ir savo išgyvenimais bei patirtimis unikalius veikėjus.
Žmonės pagražina savo gyvenimą ir net artimiausiems draugams bijo pasirodyti silpni, jautrūs ar pažeidžiami.
„Žmonės dažnai pagražina savo gyvenimą ir net artimiausiems draugams bijo pasirodyti silpni, jautrūs ar pažeidžiami. Todėl mes norėjome paskatinti žmones nebijoti atvirumo – jis gydo ne tik atsiveriantį, bet ir išklausantį“, – neabejoja D. Štuikienė.
Knygoje „Prabudimai. Gydančios istorijos“ sudėta 18 realių istorijų. „Mūsų knyga – tarsi socialinis eksperimentas, kurio metu gimė labai atviri gyvenimiškos dokumentikos tekstai. Šioje knygoje itin svarbios menininkės Malvinos Stankutės iliustracijos ir egzistencinės psichoterapijos konsultantės Mildos Urbonienės parašytas įvadinis žodis – norėjome, kad knyga būtų ne tik penas jausmams, bet ir mintims bei akims“, – sako D. Štuikienė.
R. Šuščevičiūtė pasakoja, kad visos knygoje surašytos istorijos – unikalios ir labai skirtingos: „Sudėtinga kažką įsprausti į rėmus, ypač – žmonių gyvenimus, tačiau mūsų knygoje netrūksta nei tragiškų, nei komiškų istorijų. Svarbiausia tai, kad jos visos yra tikros ir gali tapti savotiška terapija ar stimulu kvėpuoti, net kai tai atrodo nebeįmanoma.“
Moterys vienbalsiai tikina, kad idėja parašyti bendrą knygą kilo labai seniai, tačiau reikėjo laiko, kol jos surado viena kitą.
Knygos įvadą parašiusios egzistencinės psichoterapijos konsultantės M. Urbonienės teigimu, šis kūrinys skirtas ne tiems, kurie tikisi rasti laimės ar sėkmės formulę, bet tiems, kurie renkasi neretai sunkesnį gyvenimo moto – būti savimi.
„Knygos autorės yra unikalios moterys – dvi socialiai neizoliuotos būtybės, nepabijojusios viešai atsiverti ir parodyti, kad žmonės ne tik šypsosi, bet ir pyksta, nekenčia, bijo, keikiasi, liūdi ir kartais tiesiog nežino, ką daryti“, – sako M. Urbonienė.
Knygos pavadinimas taip pat pasirinktas neatsitiktinai – jis visiškai atspindi knygos turinį. „Kai teko galvoti pavadinimą knygai, pirmiausia prisiminiau filmą „Prabudimai“, kuriame vaidino aktorius Robinas Williamsas. Šiame filme buvo rodoma, kaip gydytojas psichiatrinėje ligoninėje padeda prabusti sunkiai sergantiems žmonėms. Ir nesvarbu, kas juos slėgtų – liūdesys, neviltis ar nerimas – kartais pakanka vieno žodžio ar tiesiog kartu patylėti, kad taptų lengviau“, – pavadinimo kilmę paaiškina R. Šuščevičiūtė.
Dovilė Štuikienė – ilgametė žurnalo „Laima“ žurnalistė, 2010 metais išleistos debiutinės knygos „Moterų miestas“ autorė. Ramunė Šuščevičiūtė taip pat yra žurnalistė, VDA Kostiumo dizaino katedros koordinatorė, Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus darbuotoja.