Po kritikos šokiruojančiam laidos „Prieš srovę“ anonsui – atviras Audrės Kudabienės laiškas

Audrė Kudabienė ir laidos „Prieš srovę“ anonso stop kadrai
Audrė Kudabienė ir laidos „Prieš srovę“ anonso stop kadrai
Šaltinis: Žmonės.lt
2016-01-19 22:43
AA

Užvirus aštriai diskusijai dėl TV3 laidos „Prieš srovę“ anonso, kuriame rodoma klykianti, trijų vaikų per gaisrą netekusi, moteris, Žmonės.lt kreipėsi į laidos kūrėjus. Audrė Kudabienė redakcijai atsiuntė viešą laišką, kurį žemiau cituojame.

Antradienio vakarą internete užvirė diskusija dėl TV3 laidos „Prieš srovę“  ir jos anonso, kuriame rodomi tragiško, tris mergaites pasiglemžusio, gaisro filmuoti kadrai. Diskusijos dalyviams užkliuvo ir tai, kad ši laida su N-7 ženklu buvo rodoma geriausiai žiūrimu televizijos laiku.

Siužete anonsuojama antradienio vakarą parodyta laida, kurioje pasakojama apie tragediją Šiauliuose, kai sausio 8 dieną gyvenamajame name kilęs gaisras pasiglemžė trijų mergaičių gyvybes.

Laidos anonse, dėl kurio užvirė diskusija, rodoma filmuota medžiaga, kaip nelaimės palaužta vaikų motina klykia nesavu balsu. Tokie vaizdai sulaukė aštrios kritikos viešoje erdvėje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Šokiruojantis laidos „Prieš srovę“ anonsas kelia aistras: Andrius Tapinas pratrūko

Žmonės.lt kreipėsi į laidos kūrėjus ir sulaukė atviro laiško. 

Atviras Audrės Kudabienės laiškas

Taigi, apie laidos anonsą. Nežinau, kas prognozavo, kad šie metai bus beždžioniškai linksmesni, tačiau nuo pačios metų pradžios sveiko proto žmones šiurpina viena už kitą dramatiškesnės nelaimės ir nusikaltimai. Nevardinsiu – puikiausiai žinote. 

Laidos „Prieš srovę“ anonso stop kadras

Jos sukėlė aukščiausių mūsų valstybės vadovų reakciją, supurtė socialinę sistemą, karštligiškai ieškoma išeities, nes tai, kas vyksta, jau ne pavienės, ne „vietinės“ katastrofos, tai sisteminės ligos proveržis, epidemija.  

Netikit? Tada kviečiu pasikalbėti su socialiniais darbuotojais, tai, ką rodau savo laidoje,  tai tik mažoji dalis, ledkalnio mažiausia viršūnėlė.

Tai, ką rodau savo laidoje, tai tik mažoji dalis, ledkalnio mažiausia viršūnėlė. 

Apleisti, paliegę, savo kalba kaip žvėriukai kalbantys vaikai, nes jie taip auga – kaip miške, kasdien kovodami už savo būvį. Sumuštos, sudaužytos moterys, kurios net primygtinai klausiamos savų socialinių darbuotojų, aiškina, kad niekas jų nemušė.

Nes bijo, kad sugrįžusios gaus dar didesnę  smurto porciją namuose  ar  net nesupranta kad yra žalojamos?  Tai ką daryti? Tylėti, nes manęs tai neliečia, ar rėkti? Ką pasirinkti? 

Gal pagaliau padidinti algas socialiniams darbuotojams, skirti jiems daugiau benzino automobilių, didinti jų skaičių, kad dažniau lankytų socialinių įgūdžių neturinčias šeimas? O gal  pagaliau laikas padidinti algas mokytojams, kad jie nepavargtų auklėti, šviesti, rodyti pavyzdį visiems, o ypač jokio pavyzdžio nematantiems vaikams?

Ką siūlote? Užsidėti rožinius akinius ir lesinti zylutes? Gal sakysit, kam tas pilietiškumas, geriau tyliai pakalbėkim, kam tie garsūs anonsai ir jei niekas negirdi, tai čia jų bėda.

O gal apskritai uždrausti alkoholį, kaip lėtai ir  besąlygiškai žudantį asmenybę narkotiką? Arba gal grąžinti priverstinį  gydymą nuo alkoholio ir pašalpas mokėti tik tiems, kurie gydosi? 

Ir jūs, ir aš  valdžios svarstymus girdime dabar, deja, tik dabar po sukrečiančių  tragedijų. Nežinau, kaip jūs bet aš nenoriu tylėti, renkuosi rėkti, kad tie svarstymai valdžios kabinetuose virstų ne formaliais pasiūlymais, o realia tvarka.

Taip, reportažai kuriuos rodau savo laidoje, nėra gražūs ir vienas Dievas žino, kaip norėčiau to, kas nutinka nematyti ir net negirdėti apie tai.

Bet ką siūlote? Užsidėti rožinius akinius ir lesinti zylutes? Nežinau, ką patarsit, gal sakysit kam tas pilietiškumas, geriau  tyliai  pakalbėkim, kam tie garsūs anonsai ir jei niekas negirdi, tai čia jų bėda.

O jeigu jūsų vaikas, pamatęs anonsą, paklausė „dėl ko šita teta verkia?“, juk galima pasakyti tiesą – todėl, kad neturėjo priešgaisrinio dūmų detektoriaus, nepastebėjo laiku gaisro ir nutiko nelaimė.

Bet jei vaikai džiūsta iš bado, skęsta šulinyje, sudega paguldyti prie ugnį  šaudančio pečiuko, tai man skauda, aš  negaliu nerėkti ir noriu jungtis prie tų žmonių, kuriems ne tas pats.  

O jeigu jūsų vaikas šiltuose jaukiuose meduoliais ir braškėm kvepiančiuose namuose, pamatęs anonsą, paklausė „dėl ko šita teta verkia?“, juk galima pasakyti tiesą – todėl, kad neturėjo priešgaisrinio dūmų detektoriaus, nepastebėjo laiku gaisro ir nutiko nelaimė. Apie alkoholį pasikalbėkim mes, suaugusieji. 

O kokia jūsų, skaitytojai, nuomonė?