Po dvejų metų į Lietuvą grįžusi Los Andžele gyvenanti dainininkė Evelina YOUNG (29) džiaugiasi viskuo: gražiu rudeniu, Vilniumi, krintančiais lapais, seniai matytais draugais ir, žinoma, labiausiai – išsiilgtos mamos, tėčio, brolių kompanija. Džiugina ją ir iš Amerikos kasdien skriejančios ilgesingos vyro Adam Young žinutės.
„Dar savaitei lėksiu pas draugę į Paryžių, vėl grįšiu į Lietuvą – iš viso Europoje praleisiu mėnesį! – švyti Evelina. – O Los Andžele manęs laukia laimingas periodas: įrašų studija rezervuota mėnesiui. Tikiuosi, gal net gruodį jau turėsiu ką pristatyti klausytojams.“ Lankydamasi Vilniuje prieš dvejus metus ji jau buvo išleidusi naujų dainų, tad jas pristatydama jautėsi, lyg bėgtų maratoną: interviu, fotosesijos, filmavimai.
„Su broliu realiai pabuvau keturiasdešimt minučių – nuėjome į piceriją pasikalbėti. Išvažiavau jusdama nerimą: gyvenu toli, bendraujame internetu, bet tai nėra tas pats, kai su žmogumi gali ramiai išeiti pasivaikščioti po miestą ar pakeliauti po Lietuvą. Užtat smagu, kad ši kelionė namo – ne darbo, o atostogų. Pasisekė, kad dar nugriebiau vasariško oro, dabar – tikras ruduo, bet debesys, lietūs manęs negąsdina. Eisime su šeima pavaikščioti į parką. Los Andžele nėra tokios gamtos, aiškios metų laikų kaitos kaip čia. Pasiilgau Lietuvos, medžių, o jie rudenį taip kvepia“, – Evelina neatsidžiaugia, kad pagaliau turi laiko tokiems malonumams.
Daugiau nei prieš penkerius metus ištekėjusi už amerikiečio filmų, televizijos laidų, reklamų garso režisieriaus Adam Young, Lietuvoje populiari dainininkė Evelina Anusauskaitė išsikėlė pas vyrą. Per tą laiką milžiniškas Los Andželas jai tapo savas ir aiškus. „Važinėdama po Vilnių, dažniau žiūriu į navigaciją nei tenai. Bet viskas taip pasikeitę! Čia – naujas posūkis, čia namo nebėra, o ten, kur prieš dvejus metus vedžiojau šunį, iškilęs MO muziejus“, – įspūdžiais dalijasi ji.
„Muzikos kūrimas, dainavimo pamokos, muzikos kūrimo pamokos, sportas, buvimas su vyru, –šiems dalykams ji skiria daugiausia laiko, bet, sako, kiekviena diena Los Andžele vis kitokia. – Tas miestas skirtas menininkams, tokiems kaip aš, kurie nemėgsta monotonijos. Čia kiekvienas gyvena sau, dėl savęs.“
Pataruoju metu Adam daug veiklos turėjo Los Andžele, taip pat dirbo prie Evelinai įdomių projektų – filmavo dainininko Samo Smitho naujo albumo pristatymus Niujorke, Londone, Majamyje. Ji gaudė kiekvieną grįžusio vyro įspūdį, žavėjosi iki tol mėgto atlikėjo repeticijų įrašais. „Mūsų ryšys su Adam tik tvirtėja. Visąlaik kartojau, kaip man svarbu, kad nedingtų drugeliai. Daug žmonių yra sakę: praeis, atsiras kitoks jausmas, o mums – nė velnio. Bet draugystė, žinoma, tapo brandesnė. Tikrai daug apie viską kalbamės, Adam man – geriausias draugas.
Kuo toliau, tuo labiau neįsivaizduoju gyvenimo be jo, be galimybės, kai man reikia, ko nors paklausti, paskambinti, išgirsti nuomonę, tiesiog jį – jo mintis. Kiekvieną vakarą dažniausiai praleidžiame abu vakarieniaudami, truputėlį pasisėdėdami, bet man norisi patirties kartu, kai išeini, pakeliauji. Stengiamės dirbti tuo klausimu, neapsileisti“, – pasakoja Evelina. Lygiai prieš metus per jos gimtadienį ant dilbio atsirado subtili tatuiruotė – raidė A: „Norėjau ant kūno turėti dalelę savo vyro.“
Pagrindinė kūrybos priemonė – fortepijonas yra namuose. „Būna, išeinu į įvairias studijas: būtina pakeisti aplinką, nes ilgai sėdint vienoje vietoje naujų minčių nebekyla. Užtat prisigalvoju visko – užkabint užuolaidas, nukabint, pridėliot lempučių, nuimt, – kad vis kas nors keistųsi. Anksčiau, būdavo, sėdžiu: sprogsiu, bet padarysiu. Adam patardavo: „Jei visada daužysi galva į tą patį tašką, nuo to durys neatsidarys. Paeik žingsnį į šoną, rasi išėjimą.“ Dabar ir pati žinau – užstrigusias mintis reikia truputėlį paleisti, tada pačios susidėlios“, – patirtimi dalijasi Evelina. Prasiblaškyti jai padeda ir Los Andžele sutikti nauji draugai lietuviai. Viena jų – dainininkė Neringa Šiaudikytė, įrašanti dainas šiame mieste. „Supratimas apie viena kitą yra kitoks, nes abi esame muzikantės, abi kuriame svetimame mieste. Gera, kad savo kalba su draugais galiu pasišnekėti“, – pripažįsta dainininkė, ir po penkerių metų Amerikoje gražiai kalbanti lietuviškai, be jokių emigrantų dažnai pasigaunamų „eeee“.
„Sutinku daug lietuvių, kurie didžiuojasi gyvendami užsienyje ir lengvai priima, pavyzdžiui, pilietybės keitimą. O aš neperlipu principo – nesu amerikietė ir nenoriu ja būti. Žinau, ten gyvensiu, greitu metu negrįšiu, bet vis tiek noriu išlaikyti Lietuvos pilietybę, nors amerikietišką jau teoriškai galėčiau gauti. Tai man palengvintų gyvenimą, tačiau nenoriu! Čia kaip su tais „eeee“. Turime unikalią seną kalbą. Socialinėse erdvėse stengiuosi rašyti lietuviškomis raidėmis, kiek leidžia galimybės – atsakinėti ir į laiškus“, – sako daug lietuviškų knygų skaitanti Evelina.
Pastaruosius porą metų kūrybos įgūdžius gludinusi atlikėja neseniai įrašų studijoje „Serenity West / Sound Factory“ išgirdo didžiausią komplimentą. Jos muzikos išklausęs prodiuseris komentavo, jog kai ką galima padaryti geriau, kitką – pakeisti. „Bet, svarbiausia, tu turi identitetą“, – būti pavadintai išskirtine Holivude, kur yra absoliučiai visko, – ne šiaip įvertinimas. Lietuvaitę pagyręs, prodiuseris patarė kūrinius dar patobulinti, nes „dar ne laikas“.
„Grįžau namo ir pykau: viskas, velniop, nieko nedarysiu... O paskui atsisėdau ir kažkaip pramušo – visiškai perrašiau dainas. Nuo ano susitikimo praėjus trims mėnesiams, gavau laišką: „Kaip sekasi? Gal nori parodyti, ką sukūrei?“ Jaučiu nuoširdų jų susidomėjimą manimi, kaip muzikante. Ir labai laukiu momento, kai dirbsime drauge“, – džiaugiasi Evelina ir priduria, jog pastaruoju metu mokosi ne tik profesijos niuansų. Bendrauti su svetimais – iš vyro Adam, su artimaisiais – iš pusseserės Mirgos Gražinytės, kuri, būdama pasaulinio lygio dirigentė, randa laiko ir broliui, ir sesutei, ir močiutei. O kiti dalykai – gebėjimas labiau atsipalaiduoti, mažiau kontroliuoti, geriau būti ne visąlaik tobulai, bet savimi – ateina iš įvairių patirčių.