Robertas Petrauskas – žinomas TV laidų vedėjas, intelektinių žaidimų kūrėjas bei rašytojas. Vilniaus istorijos „Nemuziejuje” jis šiandien pristatė jau trečiąją knygą apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje – „Barbarosa“.
„Skaičiau istorines knygas ir pagalvojau, kad norėčiau jas skaityti lietuviškai, ne angliškai. Kadangi neradau tokių, kurios būtų parašytos įdomiai ir įtraukiančiai, nusprendžiau pats tai padaryti“, – taip istorinių knygų trilogijos atsiradimo pradžią nupasakojo pats autorius.
Pirmosios dvi trilogijos dalys – „Trečiojo Reicho triumfas” ir „Lemtingi sprendimai” – yra parduotos 21 000 tiražu. „Tai reškia, kad ši knygų serija apie Antrąjį pasaulinį karą turi savo ištikimą skaitytoją, jie visi nesutilptų į Žalgirio areną. O įdomiausia yra tai, kad pirmosios trilogijos dalies šiuo metu Lietuvoje nusipirkti negalima, ji yra pasibaigusi, vyksta aukcionas ir šiuo metu knygos, kuri prieš aštuonerius metus kainavo 80 litų, kaina dabar yra 277 eurai”, – komentavo knygos autorius Robertas Petrauskas.
Knygos pristatyme taip pat dalyvavo ir diskutavo žurnalistai Edmundas Jakilaitis ir Rimvydas Valatka: „Vakar, ruošdamasis knygos pristatymui, pradėjau skaityti „Barbarosą”. Ir negalėjau atsitraukti. Iki penkių ryto skaičiau. Labai gerai parašyta knyga. Man, kaip rašto žmogui, tai labai svarbu. „Barbarosa” – tai knyga be išankstinių nuostatų, be sąmokslo teorijų. Ją drąsiai galima cituoti Londone, Vašingtone ar Paryžiuje. Joje yra tonos skaičių, atliktas titaniškas darbas juos renkant ir sisteminant. Kad galėtum taip lengvai rašyti ir operuoti tais skaičiais, turi visą tą toną skaičių išmokti atmintinai.”
„Nenorėjau parašyti vadovėlio, kurį skaitai tam, kad užpildytumei istorinių žinių spragas. Mano tikslas – sukurti knygą, kuri įtrauktų, būtų lyg detektyvas. Nors žinai, kaip viskas pasibaigs, bet istorija turi intriguoti“, – atskleidė R. Petrauskas.
Apie knygą
„Barbarosa” – tai pasakojimas apie dramatiškus įvykius pačioje kampanijos pradžioje, kuomet vermachtas pradeda savo puolimą trimis kryptimis: armijų grupė „Šiaurė“ – link Leningrado, armijų grupė „Pietūs“ – link Kijevo, armijų grupė „Centras“ – link Maskvos.
Galingiausiai pradeda AG „Centras“ kurianti vieną apsupties katilą po kito: prie Balstogės, Minsko, Smolensko. Tačiau pasipriešinimas neslopsta, o armijų grupės „Šiaurė“ ir „Pietūs“ stumiasi gerokai sunkiau.
Rugpjūčio pradžioje tampa akivaizdu, kad vermachtas negali pergalingai žygiuoti visomis kryptimis, todėl iškyla dilema – kur smūgis priešui galėtų atnešti geriausius rezultatus ir kokios apskritai yra pergalės prieš Tarybų Sąjungą sąlygos?
Tai nėra knyga, kurioje rasite vienareikšmiškus ir aiškius atsakymus į visus klausimus. Tie, kas juos pateikia, mėgina supaprastinti milžinišką ir sudėtingą procesą, palietusį milijonus žmonių. R. Petrauskas savo išskirtiniu ir tūkstančius skaitytojų įtraukusiu stiliumi pasakoja įvykius chronologiškai, bet vis keisdamas matymo perspektyvą: kartais žygiuosite su AG „Centras“, o kartais atsidursite Stalino kabinete. Kartais būsite mūšio lauke, o kartais – Hitlerio bunkeryje. Kartais skaitysite generolų įsakymus, kartais – karių laiškus žmonoms. Kad ir koks būtų taškas, kuriame atsidursite, kad ir koks būtų kampas, iš kurio žiūrėsite, – viskas tam, kad to didžiulio karo vaizdas taptų aiškesnis. O jei ne vaizdas, tai tų sudėtingų laikų atmosfera.
15 klausimų, kuriuos perskaitę „Barbarosą“ (galbūt) girdėsite kitaip (kai kurie gali skambėti keistai):
1. Ar didžioji Raudonosios armijos problema 1941-aisiais buvo ta, kad ji buvo užklupta netikėtai?
2. Koks netikėtumas veikė, kai vermachtas toliau kaip blynus „kepė“ apsupties liepą, rugpjūtį, spalį?
3. Kas dažniau atakavo 1941-aisiais – vokiečiai ar sovietai?
4. Kiek savo karių Raudonoj armija prarado pasienio mūšiuose ir kiek savo pačios kontrpuolimuose?
5. Ar tikrai sovietai karo pradžioje metė ginklus ir išsilakstė?
6. Kurį 1941- ųjų mėnesį žuvo daugiausia vokiečių kareivių?
7. Ar tikrai T-34 buvo geriausias II pasaulinio karo tankas?
8. Ar tikrai kariuomenes galima palyginti tik skaičiuojant karius tankus ir lėktuvus?
9. Kas gali būti svarbiau už kareivių gyvybes? Laimėtas laikas, strateginiai uždaviniai, pergalės? Jei pergalės didelės, vadinasi, jos vertos daugiau karių gyvybių? O kas yra didelės pergalės? Kas jas gali pamatuoti?
10. Dėl ko Hitleriui teko stoti į mūšį su savo generolais?
11. Ar žinote, kad birželio 22-osios katastrofa buvo ne vienintelis milžiniškas Stalino apsiskaičiavimas 1941-aisiais?
12. Ar žinote kur yra Jelnia, Duchovščina, „Nevos piatačokas”?
13. Kaip vertinti Sąjungininkų Lendlizo ekonominės programos reikšmę arba ko verta didžiausia pasaulyje kariuomenė, neturinti ką valgyti ir kuo važiuoti?
14. Dilema: Leningradas, Kijevas ar Maskva – kuri kryptis svarbiausia?
15. Dilema: Jei turėtumėt tris duonos riekeles dienai – suvalgytumėt visas tris iš karto, ar padalintumėte pusryčiams, pietums ir vakarienei?
