Naujajame „Ji“ numeryje – paprasti būdai, kaip įveikti liūdesį ir rudens slogutį

Žurnalas „Ji“ (41 nr.) / Redakcijos archyvo nuotr.
Žurnalas „Ji“ (41 nr.) / Redakcijos archyvo nuotr.
2016-10-12 15:36
AA

Norime to, ar ne – už lango ruduo. Saulėtas dienas keičia ilgi darganoti vakarai, iškylas į gamtą – pasisėdėjimai namuose, džiugią nuotaiką – liūdesys ir apatija...

Rudeninį slogutį galima įveikti paprastais, tačiau be galo maloniais užsiėmimais!

Dažnai galima išgirsti sakant, kad tokios ligos kaip rudeninė depresija, nėra. Netiesa. Psichiatrijoje išskirta ypatinga depresijos forma – sezoninė distimija – ilgai trunkantis nuotaikos pablogėjimas. Ši būsena atsiranda dėl saulės šviesos trūkumo, nes tada organizme sumažėja melatonino, vadinamojo laimės hormono... Plačiau apie tai, kaip pamilti rudenį ir įveikti liūdesį, skaitykite straipsnyje „Džiaukimės rudeniu!“.

Žurnalas „Ji“ (41 nr.) / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip visada, naujajame „Ji“ numeryje jūsų laukia virtuali pažintis su įdomiais pašnekovais. Vienas jų – mokyklos „Gyvenimo menas“ mokytojas Algis Buraitis.

„Joga, meditacija, dvasinės praktikos suteikia mums išminties. O kuo labiau daromės sąmoningesni, tuo daugiau širdis prisipildo meilės. Kai mylime, norisi ne pavydėti, ne pykti, o apkabinti, dalytis ta meile su tais, kurie šalia tavęs, supančiu pasauliu“, – dalijasi jis žiniomis. Jei norite pasisemti gyvenimo išminties, nepraleiskite interviu „Neikite miegoti su erškėčių vainiku“.

„Prieš 11 metų į terminą „Aspergerio sindromas“ aš reagavau klausimu „Kaaas toksai?“ Bet dabar labiau norėčiau kalbėti ne apie savo sūnų, o paraginti žmones apsidairyti aplink. Neabejoju, kad kone kiekvienas galėtų prisiminti kitokį giminaitį, kolegą, kaimyną, draugą“, – sako Živilė Aleškaitienė. Plačiau apie tai skaitykite interviu „Talentas, kurį būtina atrasti“.

Tos, kurios negali gyventi be sporto arba dar tik motyvuoja save pradėti gyventi sveikiau, naudingų patarimų ras straipsnyje „5 dažniausios klaidos sportuojant“. Kad mankšta duotų norimų rezultatų ir sau nepakenktume, reikia laikytis kelių taisyklių. Profesionalus treneris, laidos „Sveikatos kodas“ konsultantas Bronius Burneika pataria, kokių klaidų turėtume vengti sportuodami klube ar namuose.

Vėstant orams, peršalimo retas išvengiame – pradedame sloguoti, čiaudėti ir kosėti. Dažniausiai gydomės arbatomis, medumi ir citrinomis, kitais draugų ar pažįstamų rekomenduotais būdais. Šįkart pakalbėkime apie inhaliacijas, kurios šiek tiek pamirštos, bet ne mažiau veiksmingos. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Nuo peršalimo ligų – inhaliacijos“.

Ar žinote, kad nemažai garsių žmonių, net milijonierių turėjo mokymosi sutrikimų. Tačiau nei mokslininkui A. Einsteinui, nei aktoriui T. Cruise‘ui, nei Amerikos prezidentui G. Washingtonui tai nesutrukdė daug pasiekti. Taigi disleksija – dar nėra nuosprendis... Kokie simptomai įspėja, kad jūsų atžala gali turėti mokymosi sutrikimų, kaip auginti tokį vaiką, atsakymų ieškokite straipsnyje „Apie mokymosi sutrikimus“.

Ko gero, kiekviena esame patyrusi be rimtos priežasties užklumpančias nerimastingas mintis. Ar išjungiau lygintuvą? Ar užrakinau duris? Arba nerimavote, kad gali nutikti kas nors baisaus... Kartais nerimas būna toks stiprus, kad pakerta kojas... Tai akimirka, kai baimė virsta panika.

Visi esame pajutę nerimą, baimę, bet kai kuriuos tas nepaaiškinamas jausmas, grėsmės nuojauta aplanko dažniau, gerokai apkartina gyvenimą. Apimti baimės instinktyviai norime pabėgti nuo realios ar tariamos grėsmės. Baimė rėkia: „Bėk!“ Nerimas verčia svarstyti: „O kas bus, jeigu...“

Blogiausia, kad be jokios priežasties nerimaujame, jaučiamės įsprausti į kampą. Šis jausmas trukdo susikaupti, dirbti, džiaugtis gyvenimu, nes nuolat atrodo, kad gali įvykti kas nors baisaus. Nuo nerimo iki panikos – tik vienas žingsnis. Kaip su tuo kovoti, straipsnyje „Nerimo gniaužtuose“ rasite psichoterapeutės Agnės Kirvaitienės patarimų.

Gyvenime būna visko: kartais aplanko beribis džiaugsmas, kartais lyg perkūnas iš giedro dangaus užgriūva rūpesčiai. Ar sugebate pastebėti tai, kas gražu, kas pakelia nuotaiką ir suteikia gerų emocijų? Ar mokate mylėti save ir kasdienybę praskaidrinti širdžiai mielais dalykais? Siūlome atlikti testą „Ar mokate atsipalaiduoti?“ ir sužinoti.

Toms, kurios nori būti stilingos, išsiskirti, verta atsiversti straipsnį „Viktorijos laikų mada“. Be galo moteriška ir puošni karalienės Viktorijos laikotarpio mada – rimtas iššūkis net didžiausiai stileivai. Aukštos apykaklės, korsetu suveržtas liemuo, žemę šluojantys sijonai ir Pelenės bateliai...

Na, o mėgstančioms eksperimentuoti virtuvėje, šįkart siūlome pasigaminti ir pamaloninti šeimyną ar draugus daržovių pyragais. Nustebote, kad iš daržovių gaminami ir saldūs pyragai? Patikėkite, jie nepaprastai skanūs.

Išbandykite – šokoladiniai kepiniai su burokėliais ar moliūgais, bulviniai riestainiai, morkų vyniotinis, avokadų ir citrinų pyragas... Labai gardu. Receptų ieškokite straipsnyje „Desertui – saldūs pyragai iš daržovių“.

Žurnalas „Ji“ (41 nr.) / Redakcijos archyvo nuotr.

Smagių eksperimentų virtuvėje ir skaitymo!