Monikos namuose prie ežero gimsta dainos ir auga vyšniniai pomidorai. Kartais ten – pavyzdinga tyla, o kartais girdėti instrumentų simfonija. Sakoma, kad vasarą gyvenimas gražesnis ir spalvingesnis, bet, rodos, čia jis toks ištisus metus. Įprastai nelinkusi atvirauti santykių tema dainininkė supranta neišvengsianti asmeniškų klausimų apie nutrūkusią santuoką. Tačiau nurimus vidinei audrai, paprasčiau grįžti į netolimą praeitį. „Kuo sudėtingesnė situacija, tuo labiau paaugęs iš jos išbrendi“, – šypsosi ji.
Neseniai perskaičiau mintį, kad bet kuriuose namuose būtinas pastovumas, o jų esmė – gebėjimas augti ir tvirtėti. Kaip jautiesi įsikūrusi nuošaliau nuo miesto centro?
Kurį laiką buvau apsistojusi išsvajotame Paupio rajone. Iš pirmo žvilgsnio – naujakuriams ideali vieta, tačiau netrukus ėmiau ilgėtis tylos. Nesu prieš miestietiško gyvenimo pranašumus. Puikiai suprantu, kodėl daugeliui gera ryte gurkšnoti arbatą kur nors Vokiečių gatvėje, tačiau mane tas šurmulys ir amžinai nemiegantis miestas vargino. Gal dėl to, kad užaugau Kelmėje. Dabar iš Vilniaus centro važiuodama namo džiaugiuosi po dienos darbų iš triukšmo grįžtanti į ramybę (šypsosi).
Išsiskyrusi su Dovydu Laukiu nusprendei nieko nekomentuoti. Pasielgusi priešingai galėjai surinkti armiją susidomėjusių sekėjų.
Noriu būti žinoma ne dėl asmeninio gyvenimo peripetijų. Iš savo