„Atrodo, lauke šilta, šviečia saulė, o mes jaučiamės be energijos“, – apie savijautos pasikeitimus pavasarį kalba mitybos specialistė Gražina Gum. Ką tokiu atveju daryti? Ir kaip palaipsniui, ne drastiškai, keisti mitybą, kad jaustumėmės ir atrodytume geriau?
Pavasarį ne tik gamta bunda, bet ir mes tarsi atgimstame. Kaip patartumėte maitintis? Kalbu ne apie laikiną dietą, o apie mitybą visam gyvenimui.
Kartu su gamta natūraliai ateina noras ir mums patiems tarsi atsinaujinti po žiemos. Valgėme daug, visko ir sočiai (šypsosi). Siūlau kuo daugiau įtraukti į racioną šarminančių produktų. Vis dėl to sezoninės mitybos neišvengsime. Ji yra natūrali kartu su gamta. Tad ir mes turime prisitaikyti. Pavasaris – laukiamiausias metas. Tačiau, atrodo, lauke šilta, daug saulės, o mes jaučiamės apsnūdę, be energijos. Šviežių daržovių taip pat dar nėra. Tad štai ir verta pagalvoti, pasidomėti apie iškrovos dienas. Pradėkime bent rytais gerti žaliuosius kokteilius. Parkuose miškuose atsirado pirmieji maistingi augalai: garšvos, dilgėlės, kiaulpienės. Vaikštote lauke, prisiskinkite šių augalėlių ir bus tikrai galinga maistingų medžiagų įkrova. Atsiras daugiau jėgų ir energijos.
Esate iš tų, kurie siūlo ir detokso programas. Ar visi gali tai daryti, ar tai tikrai nekenkia sveikatai? Yra specialistų, teigiančių, kad kūnui nereikia padėti išsivalyti, jis pats geba tai padaryti – jei tik normaliai funkcionuoja vidaus organai.
Nereikėjo jokių organizmo valymų mūsų senoliams. Jie gyveno su gamtos ritmu visapusiškai. Maistas, gamta, oras, vanduo neužteršti buvo. Daug judėjo. Maitinosi pagal sezoną. Bet net jie darydavo iškrovos dienas – tai pasninko metas.
Pasiduodame receptorių valdomiems impulsams – valgome ne tai, kas iš tikro maitina mus, kas suteikia tikros energijos, bet kas laikinai stimuliuoja malonumo centrus.
Pažvelkime į mūsų gyvenimą iš šalies. Kaip dabar gyvename? Miestai, oras, maistas, kosmetika – užteršti, daug streso, daug sėdėjimo, per daug valgome „poniškai“ – per daug cukraus ir jo gaminių, daug kepto, skrudinto maisto. Valgome tiek daug ir visko, kad dažnai sergame peršalimo ligomis, alina nutukimas ir su tuo susijusios ligos, kankina kraujo negalavimai, refliuksai, nuotaikų kaitos, daug rūkoma, daug geriama alkoholio, kavos ir kt., ne tiek daug judama. Geriame vaistus, kurie užblokuoja simtomus, bet priežasties tai nepašalina. Tokio gyvenimo būdo rezultatas – esame patys sau priešai. Kuo toliau, vis labiau norisi tarsi save nuodyti. Nebejaučiame, ko iš tikro reikia organizmui. Pasiduodame receptorių valdomiems impulsams – valgome ne tai, kas iš tikro maitina mus, kas suteikia tikros energijos, bet kas laikinai stimuliuoja malonumo centrus. Taip, sako, kad kartais galima. Bet kur tos ribos, kas pasakys?
Šių laikų medicina kartu su holistika žengia koja kojon ir kuriasi detokso centrai. Šveicarijoje ir kitose švaresnėse vietovėse masiškai kuriami panašaus pobūdžio kompleksai, į kuriuos plūsta žmonės, suvokdami, kad pirmiausia save gydyti pradėti reikia tinkamai išvalius organizmą. Juk tik tada pradedame vėl jausti, ko mums iš tikro reikia. Koks maistas, produktai, gyvenimo būdas mums tinkamas. Kad šiuolaikiniam žmogui nereikia iškrovos dienų (galime vadinti detoksu), gali teigti tik neišmanantys ar mažai besidomintys. Svarbiausia yra noras suprasti ir pažinti žmogų. Nepamirštant, koks dabar yra amžius, kas mus supa ir kur bei kaip gyvename. Be abejo, būdai yra skirtingi ir jų daug. Manau, verta išmėginti ne vieną, kad pajaustume, kuris tinka organizmui.
Aš esu šarminės mitybos šalininkė. Mūsų organizmas serga ir negaluoja, kai yra užrūgštintas. Būtent šarminės mitybos dėka atstatomas pH. Valgai, nebadauji, jautiesi sotus ir tuo pačiu valosi organizmas. Jautiesi kupinas jėgų jau antrą dieną. Tik yra tam tikros rekomendacijos valymosi periodu. Galima išmėginti savaitgalį taip maitintis. Jei jaučiate, kad esate energingi, mintys aiškėja, miegas tampa ramesnis, skaistėja oda – tęskite ilgiau. Pvz., man asmeniškai netinka sulčių dienos. Nors esu parašiusi knygą apie sultis, aš jas mielai geriu retkarčiais. O šiaip renkuosi maistingus kokteilius. Beje, galbūt ne visos moterys žino, tačiau kas tinka vyrams, ne visada tinka moterims. Šiuo atveju turiu omenyje griežtą badavimą ar vandens, sulčių gėrimo iškrovos dienas. Kadangi moterys yra labiau emocionalios, o maistas yra emocija... Tad minėti būdai dažnai veikia mus neigiamai.
Kokius mitybos pakeitimus svarbiausia padaryti, norint būti sveikesniems?
Mažinti rūgštinančių produktų vartojimą. Tokių kaip baltas cukrus, balti miltai bei jų gaminiai, kava, saldūs cukringi vaisvandeniai, alkoholis, konservuotas, rūkytas, skrudintas, perkeptas, perdirbtas maistas. Kuo daugiau grynų produktų.
Taip pat svarbu miegas ir jo režimas, tinkamas poilsis ir judėjimas. Greitas ėjimas dabar pasaulyje ne tik madingas, bet ir pripažintas daugiau naudos nei žalos duodantis. Greito ėjimo metu įsijungia intensyvus ir gilus kvėpavimas – kas itin gerai apvalo visą organizmą. Tinkamas kvėpavimas taip pat labai svarbus.
Galbūt ne visiems, bet daug kam jau aišku, kad tai, ką valgome, atsiliepia ne tik mūsų kūnui, odai ar sveikatai, bet ir savijautai. Ko valgyti norint jaustis energingiau, būti geresnės nuotaikos?
Kadangi žemė, kurioje auga augalai, yra nualinta, mažai maistingų medžiagų ir pačiame augale.
Pirmiausia – kasdien gerti gero vandens ir pakankamai. Rinktis ekologiškai augintą maistą. Sezono metu pirkime iš patikimų ūkininkų. Tuo pačiu palaikysime ir paskatinsime dar daugiau Lietuvos augintojų auginti tikrą maistą. Kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių, uogų. Naudokime maiste šildančius prieskonius. Jie palankiai veikia mus. Pvz.: imbieras, citrina, kajenas, čili, juodieji pipirai, svogūnai, garstyčios, krienai. Gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas ir kt. Jei valgote riešutus – būtina juos bent keletą valandų išmirkyti vandenyje. Tokiu būdu jie tampa gyvi, maistingi ir lengvai įsisavinami. Sausi riešutai – sunkiai virškinami. Todėl dažnai mes jų ir nevalgome. Užkandžiams rinkimės gerus džiovintus riešutus, keletą mirkytų riešutų. Labai svarbu tinkami maisto papildai. Kadangi žemė, kurioje auga augalai, yra nualinta, mažai maistingų medžiagų ir pačiame augale.
Kuriate ir sveikus receptus smaližiams. Kokias alternatyvas pasiūlytumėte negalintiems gyventi be saldumynų? Tokiems vaisiai, kad ir saldūs, nėra saldumynai. Ką daryti, kai norisi torto, šokolado?
Aš pati nuo mažens buvau saldumynų gerbėja (šypsosi). Smaližių smaližė... Mano mama odontologė, žinojo apie saldumynų nenaudą dantukams. Tad jai tekdavo nuolat slėpti visus saldėsius. Pamenu, mano tėvelis sakydavo: „Gražinut, nupirkčiau tau visą maišą saldumynų, jei būtų sveiki!“ O aš, kadangi mėgstu svajones realizuoti, tad štai po daugelio metų, norėdama savo sūnui duoti sveikesnius desertus, prikūriau tiek daug sveikų saldumynų, tortų, sausainių ir kt. receptų, kad net knygą „Super desertai“ parašiau. Manau, dabar tikrai smaližiai drąsiai gali mėgautis saldumynais.
Gražinos Gum sveikų saldumynų receptų greitai pateiksime Žmonės.lt portale.