Lietuvos aktorių ir režisierių atsiminimai apie charizmatiškąją Galiną Dauguvietytę

Galina Dauguvietytė, Vaiva Mainelytė, Oskaras Koršunovas, Gražina Balandytė / 15min.lt nuotr.
Galina Dauguvietytė, Vaiva Mainelytė, Oskaras Koršunovas, Gražina Balandytė / 15min.lt nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2015-10-08 15:57
AA

Lietuvos teatro pasaulis gedi – Vilniuje ketvirtadienį mirė režisierė, scenaristė, aktorė Galina Dauguvietytė. Teatro asmenybė ėjo 89-uosius gyvenimo metus.

Aktorė Vaiva Mainelytė Anapilin išėjusią Galiną Dauguvietytę visad atsimins kaip pirmąją režisierę, su kuria teko dirbti. Tada V.Mainelytei tebuvo 15 metų. 

„Labai artimai mes niekada nedraugavome. Gal tik vienas momentas buvo – jaunystėje, kada dar vyras buvo gyvas, palaikėme ryšį.

O paskui tik taip susitikdavome skirtingomis progomis... Teatre, televizijoje, per šventes, per Teatro dieną. Visada ją kviesdavau pakalbėti, kai būdavo filmuojama kokia laida apie mane“ – Žmonės.lt sakė V.Mainelytė. 

Vaiva Mainelytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

G.Dauguvietytę aktorė V.Mainelytė apibūdina tik gražiausiais žodžiais: „Ji buvo labai tikras, tvirtas žmogus. Ji leido sau sakyti tai, ką iš tikrųjų galvojo. Turėjo gerą humoro jausmą. Ji niekada nieko neįžeisdavo, bet per tą savo humorą, jaučiau, kai kam labai nepatikdavo. Ji buvo tokia... Nebijodavo ir viršininkui santvarkos metais pasakyti tiesą į akis, nebijodavo ir savo artimiems draugams...

Bet viską per tą gerą humoro jausmą. Čia, matyt, iš tėvų perėmė. Pažinojau jos mamą – aktorę Vosyliūtę. Ji buvo karališko stoto moteris. Bet Galina, turbūt, iš tėvo visą tą paveldėjo. Kas sekė jos gyvenimą, matė, kad ji visur dalyvaudavo, visi ją visur kviesdavo. Tiesiog šaunuolė buvo. O man ji buvo kaip krikštamotė, kuri atvedė į televizijos ekraną.“

Aktorė Gražina Balandytė prisimena, kad Galina Dauguvietytė buvo be galo žingeidi, gyvenimą mylinti asmenybė.“

Vaiva Mainelytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

„Visuomet ją matau, kaip linksmą, besišypsančią, visuomet besidžiaugiančią gyvenimu, besidominčia senąja karta – tais, kurie dar kruta ir kurie nebekruta. Galina gyveno labai turiningą gyvenimą, ji buvo be galo žingeidi, gyvenimą mylinti asmenybė. Ji domėjosi viskuo ir apie viską turėjo savo nuomonę, niekam nebuvo abejinga. Galina gebėjo išdalinti save visiems. Tai itin šviesaus atminimo aktorė. Liūdna, kad jos netekome, tačiau prisiminimai apie ją tik patys šviesiausi“, – Žmonės.lt sakė Gražina Balandytė.

Teatro režisierius Oskaras Koršunovas Žmonės.lt pasakojo su Galina Dauguvietyte bendrų kūrybinių darbų neturėjęs. Vis dėlto, jo nuomone, ši režisierė – viena iškiliausių lietuviškojo teatro personų. 

Vaiva Mainelytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

„Galina buvo viena stipriausių teatro asmenybių. Ji visą teatrą žinojo, visą jį galėjo aptarti. Ji buvo asmenybė. Deja, nedaug yra tokių žmonių, kurie iš esmės šitaip suvokia teatrą, visuomenę. Mes su ja neturėjome bendrų darbų. Bet kada kalbama apie tai, kas yra tikrosios žvaigždės, garsenybės, primadonos... Ji buvo tokia reali. Su ja susijusi visa Lietuvos teatro istorija“, – kalbėjo šiuo metu užsienyje esantis O.Koršunovas.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: „Galė buvo asmenybė, kuri nieko nebijojo“

Vaiva Mainelytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

„Man dirbti su Gale, deja, neteko, bet mes dažnai kartu atostogaudavome, buvome labai susibendravusios. Labai gerai pažinojome viena kitą. Kai miršta mūsų artimieji, ne tiek gaila artimųjų, kiek savęs, nes jie išsineša su savim tave. Išsinešė mus Vytautas Kernagis, dabar – Stasys Povilaitis, Galina... – Žmonės.lt pasakojo E.Gabrėnaitė. – Galė mane vadino „pacanke“, o aš vis stebėdavausi, kad kai kam dar esu „pacankė“. Visi iš jos galėtų pasimokyti drąsos. Talentas yra drąsa. Galios knygos – apie galią. Ji tokia buvo. Kartais žmonės bijo būti savimi. Ji – nebijojo.“

Itin ryškia asmenybe G.Dauguvietytę vadina ir aktorius Juozas Budraitis.

Vaiva Mainelytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

„Mes nesame daug bendravę – vieną kitą kartą epizodiškai susitikę. Visgi žiūrint televiziją, skaitant jos knygas atrodė, kad jos energija veržiasi per kraštus. Prisimenu, kartą ji man skambino telefonu galvodama apie galimą mūsų susitikimą, kažkokį veiksmą. Bet tas susitikimas neįvyko – gal ji jau blogai jautėsi... Žavi ta energija, kurią ji rodė net būdama tokiame amžiuje. Smagu, kad žmogus toks išsilaikė, ir labai gaila, kad išėjo, paliko mus“, – kalbėjo aktorius Juozas Budraitis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ šiltų žodžių ir pagarbos režisierei negailėjo Andrius Mamontovas. Jis už už Hamleto rolę iš G.Dauguvietytės rankų yra gavęs auksinį Boriso Dauguviečio auskarą.

Vaiva Mainelytė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

„Kartą sakei, kad atsimeni mane, žaidžiantį smėlio dėžėje, nes gyvenome viename kieme, kai buvau dar visai mažas. Mano senelis ir Tavo tėvas buvo geri pažįstami. Vėliau man buvo suteikta milžiniška garbė gauti apdovanojimą iš Tavo rankų – auksinį Dauguviečio auskarą už Hamleto rolę. Visada buvai pašėlusi ir inteligentiška vienu metu. Buvai laisva ir atvira. Buvai pilna džiaugsmo, atidi, jautri ir nuostabi pašnekovė.

Visos šios savybės, telpančios viename žmoguje mane visada beprotiškai žavėjo. Bendraudamas su Tavimi nejausdavau jokio amžiaus skirtumo, o tik mielą, artimą žmogų. Kažkada pavasarį radau praleistą Tavo skambutį. Dėl kažkokių išsiblaškymų neatskambinau, todėl dabar nebeprisimenu, kada paskutinį kartą kalbėjomės. Esu labai laimingas, kad teko susitikti. Lik sveika, miela Galina Dauguvietyte“,  – socialiniame tinkle rašė A.Mamontovas.

Galinos Dauguvietytės gyvenimo akimirkos (16 nuotr.)
+10

G.Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d. Kitą mėnesį ji būtų šventusi gimtadienį.

1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose. Vėliau lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.

G.Dauguvietytė buvo TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau, kaip 50 animacinių filmų.

2004-iaisias buvo įvertinta Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.