Pašnekesiai apie įspūdžius iš kelionių, nepamirštamus skonius dovanojančių restoranų, įkvepiančių mados renginių ir daugybės kitų kerinčių vietų karaliavo teminiame vakare, surengtame Trakuose.
Jo idėja tapo noras tikruosius emocijų gurmanus bent mintimis perkelti į Šiaurės Italiją – Milaną, Lombardiją ir Veneto regioną.
Kultūra, leidžianti gyventi „giliau“
„Man Italija visuomet asocijuojasi su kiparisais, versatilia architektūra ir citrinomis. Tai šalis, kurioje dolce far niente kultūra leidžia stabtelėti, gyventi lėčiau, ramiau ir giliau. Pamenu, jog dvejus metus studijų metu gyvendama šiaurinėje Italijoje, Triesto mieste, visuomet stebėdavausi, kiek visi ten turi laiko pietums, kavai, vynui, pokalbiams ir gerai kompanijai. Kartais susidarydavo įspūdis, jog niekas aplink nedirba, tik mėgaujasi gyvenimu ir šia akimirka“, – mintimis dalinasi pianistė Ieva Dūdaitė.
Ji, kaip ir aktorius Eimutis Kvosčiauskas, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ komunikacijos vadovė Dovilė Seiliukė, aktorė, dainininkė Austėja Lukaitė, mados analitikė, stilistė Marija Palaikytė bei kiti svečiai, tapo išskirtinio itališko vakaro viešnia.
„Jau kurį laiką „keliaujame“ po įvairius Italijos regionus. Dabar pažinome šiaurinę jos pusę, o kitą mėnesį suksime į Amalfio pakrantę. Mūsų svečiai mėgaujasi lyg ir visiems puikiai pažįstamais, bet pateikimu ar naujų ingredientų parinkimu kitaip „suskambančiais“ patiekalais. Turime didelį norą stebinti net išrankiausius“, – pasakoja pasaulinėje gastronomijos olimpiadoje individualioje rungtyje „Culinary ART“ sidabro medalį laimėjęs „Apvalaus stalo klubo“ kūrybinis šefas Edgaras Rutkauskas.
Bene labiausiai šįsyk visus pribloškė risotto ir mažą medelį savo išvaizda priminęs tiramisu.
„Džiaugiuosi, kad kartu su „Apvalaus stalo klubu“ galime kas mėnesį pakviesti tarsi vis į kitą pažintinę kelionę po Italiją – ypatingų pripažinto virtuvės šefo kuriamų skonių pagalba nusikeliame į naują regioną, o šias gastronomines patirtis lydi dar ir pianistės Linos Vildės muzikos garsų bei mano pačios išjaustų istorijų derinys. Trečiasis renginys man buvo ypatingas, nes dalyvavo ir mano vyras Fulvio bei mano mamytė. Iki šiol kalbamės su vyru apie įspūdžius iš nuostabaus restorano, jį nustebino išskirtinė aptarnavimo kultūra, o svarbiausia – virtuvės meistrystė. Kaip sako jis: kai kuriuos patiekalus tiesiog valgėme akimis“, – pasakoja M.Palaikytė.
Pasiskolintų ir negražintų
„Pirmos asociacijos, kylančios kalbant apie Italiją, yra mada, gražūs žmonės, nuostabūs gamtos, miestų ir miestelių vaizdai, skanus maistas. Į Lietuvą iš šios nuostabios šalies perkelčiau architektūrą, ilgai trunkančias vakarienes ir dažniau šviečiančią saulę“, – šypsosi E.Kvosčiauskas.
Jei galėtų, pianistė I.Dūdaitė iš Italijos negražinamai „pasiskolintų“ klimatą, mentaliteto laisvumą ir ledus, nes italai, jos nuomone, yra tiesiog gelato genijai.
„Mane labiausiai žavi romėnų architektūra, italų kalba ir jos muzikalumas (pati kalbu itališkai), gastronomija, klimatas, gamta ir žmonių šiluma. Taigi... viskas! Vienintelis niuansas, kurį galėčiau paminėti kaip diskutuotiną, tai italų pompastiškumas. Man, lietuvei, gyvenant Italijoje kartais būdavo šiek tiek per daug dramos lygioje vietoje, nors neslėpsiu, jog itališką gestikuliaciją iki šiandien naudoju savo kūno kalboje“, – nuotaikingai pasakoja kūrybinga moteris.
Kalbant apie Italiją ir Lietuvą, pasak D.Seiliukės, akivaizdu, jog šios dvi šalys turi labai daug istorinių jungčių.
„Lietuvos kultūra, architektūra net ir gastronomija turi itališkų prieskonių. Štai Vilniuje apstu italų architektų kūrinių, o Arkikatedrą restauravęs Laurynas Stuoka – Gucevičius mokslus krimto būtent Italijoje. Skulptūros, kuriomis padabinta bazilika, sukurtos italų architekto Tommaso Righi, – primena pašnekovė, – Šiandien mažai susimąstome, tačiau
italė Bona Sforca taip pat yra palikusi labai gilų įspaudą Lietuvos gastronomijoje – lazankės yra savotiška, lietuviška lazanijos interpretacija. Jos dėka Lietuvoje taip pat atsirado daugybe Viduržemio jūros regionui būdingų produktų – razinų, špinatų, citrinų ir pan. Tačiau grįžtant prie to, kas Italijoje žavi ir ką norėtųsi perkelti į Lietuvą, tai būtų žmonių laisvumas“.
Meilės italų kultūrai nestokoja ir A.Lukaitės šeima.
„Kiek kartų buvau Italijoje jau sunku suskaičiuoti: pradedant mokyklos laikais teatro festivaliu, po studijų – dainavimo meistriškumo kursais, vėliau pažintinėmis ir poilsinėmis kelionėmis. Labiausiai įsimintinas kartas – tai daugiau nei prieš metus su vyru Pauliumi Sicilijoje praleidome savo medaus mėnesį“, – sako dainininkė.
Mados reikalais į Italiją neretai keliauja mano būtent jos vyras Paulius Stumbra.
„Jis dažnas vyrų mados savaitės Pitti Uomo Florencijoje lankytojas, o man iš kelionių parveža lauktuvių“, – patikina pašnekovė.
Fotogalerija:
