Inetos Puzaraitės-Žvagulienės ir Ąžuolo Žvagulio šeimoje atsirado naujas narys – kelių savaičių katytė Braškė. Apie gražuolę augintinę jau ne vienerius metus svajojo verslininkų pirmagimė Barbora, tad į namus atkeliavusiai benamei mažylei dėmesio ir meilės tikrai nestinga. Ineta šypsosi – nors keturkojis namuose dar tik parą, jau spėjo pavegti visos šeimos narių širdis.
Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo I.Puzaraitė-Žvagulienė, jos ir Ąžuolo pirmagimės Barboros svajonė turėti katytę pagaliau išsipildė. Ir, rodos, tam net nereikėjo dėti daug pastangų – augintinis į jų namus atkeliavo, kai Barbora tapo pakankamai užaugusi pati pasirūpinti keturkoje.
„Barbora jau seniai prašė katinėlio, pirmieji pageidavimai turbūt išlindo, kai ji buvo kokių dvejų metukų. Bet mes tuomet nelabai norėjome namuose laikyti gyvūną, nes supratome, kad, kai dukra tokia maža, visas rūpestis augintiniu gultų ant mūsų su Ąžuolu pečių. Tai laukėme, kol Barbora paaugs. Ir taip išėjo, kad visai neseniai viena Ąžuolo darbuotoja papasakojo, jog savo kieme rado savaitės laiko kačiuką. Ji jį priglaudė, paaugino ir Ąžuolui tada kilo mintis, kad tai gali būti Barboros katinėlis“, – pasakojo I.Puzaraitė-Žvagulienė.
Ilgai netrukus, puiki naujiena buvo pranešta ir apie augintinį svajojusiai Barborai. „Būtent tą dieną, kai Barborai baigėsi mokykla, mes ją pasiėmėme iš pamokų ir pasakėme, kad gaus katytę. Ąžuolas parodė Braškės nuotrauką, tai Barbora net apsiverkė iš džiaugsmo“, – šyptelėjo pašnekovė.
Gražuolė Braškė į Žvagulių namus atkeliavo šeštadienį. Paklausta, kas išrinko katytei tokį vasarišką vardą, Ineta nusijuokė: „Barbora. Ji čia kelias dienas galvojo, galvojo... Mūsų visų gyvūnų vardai yra sugalvoti vaikų: Spurga, Kukis, Meška, dabar jau ir Braškė. Tokie išradingi.“
Ineta pasakojo, kad Barbora nuo savo Braškės nesitraukia nei akimirkai – su katyte keliauja visur. „Barbora labai rūpinasi, neatsitraukia. Ji jau gavo instruktažą, kur katytės maistelis, kaip kraiką sutvarkyti ir pan. Tai šiandien ryte mes dar miegame ir girdime, kaip Barbora jau kuičiasi, jau deda maistuką Braškei. Bet ir Braškė labai prisiklijavusi prie Barboros. Niekur viena nuo kitos neatsiskiria.“
O ar sūnus Bernardas, pamatęs sesers Barboros augintinį, neužsigeidė turėti savąjį? Ineta, išgirdusi tokį klausimą, iškart atšauna – žinoma, kad užsigeidė!
„Iš tiesų, mes jau turėjome tokį susitarimą. Su Bernardu kažkada buvome kalbėję, jog kai sesė sulauks savo augintinio, tai ir jis galės turėti savąjį. Jis kažkada sakė, jog nori turėti žuvį, – nusijuokė Ineta. – Tai dabar, kai Barbora jau džiaugiasi katyte, Bernardas irgi prašo savo augintinio. Viskas. Susitarimas yra susitarimas.“
Apie šį susitarimą, be jokios abejonės, Bernardas tėvams atkakliai primena.
„Kadangi dabar jis yra išvažiavęs su teta į pajūrį, skambina mums ir pirmiausia paklausia, ką katytė veikia, o tada jau rėžia prašymą man nuvažiuoti ir nupirkti jam žuvį. Vakar gavau nurodymus, kad jis nori geltonos, raudonos ir žalios žuvies. Teks ieškoti tos lietuviškosios“, – juokdamasi pridūrė pašnekovė.