Klausydamasis Ievos KONCEVIČIŪTĖS (31) vis pagauni save galvojant: jei tokių žmonių Lietuvoje būtų daugiau, mes nebeturėtume jokių problemų. Verslo pasaulyje ji – tarptautinės komunikacijos profesionalė, baigusi tris universitetus (tarp jų – Oksfordo) ir padariusi puikią karjerą. O socialinių tinklų auditorijai yra pažįstama kaip viena kiečiausių Lietuvos autorių, kurios tekstus norisi įsirėminti ir palikti kaip testamentą ateities kartoms.
Už pavykusius vaikus įprasta dėkoti tėvams. Kaip jiems pasisekė tave užauginti tokią šaunią?
Nesu tikra, ar jie taip galvoja (juokiasi). O aš, kai kas nors ima girti mano pasiekimus, svarstau: nėra jie labai dideli. Man šeima suteikė tiek meilės ir palaikymo, kad tai yra mažiausiai, ko galėjau pasiekti. Tėvai nebuvo labai turtingi, jie smulkūs verslininkai: mama turi dantų technikos laboratoriją, tėtis – autoservisą.
Mokiausi Žvėryno gimnazijoje, kuri garsėjo kaip turtuolių mokykla: klasiokai į pamokas važinėdavo su RAV4, o man tėvai jokių daiktų be reikalo nepirko. Užtat išleido studijuoti į Londoną – 2014-aisiais tai buvo labai brangu. Visada pagalvoju, kad tėvai būtų galėję turėti „Porsche“, bet vietoj jo mokėjo už mano mokslus. Jie mane užaugino visiškoje meilėje ir laisvėje: „Rinkis, ką nori, o mes tave visada palaikysime.“