„Radikaliai mano pasirodyme niekas nesikeis.“ – dar prieš kelias savaites žadėjo Jurijus Veklenko. Jo paprastumas tapo vizitine kortele, o nuoširdumas šeštadienį „Eurovizijos“ atrankos finale pelnė žiūrovų ir komisijos simpatijas – būtent Jurijus atstovaus Lietuvai šių metų konkurse, Izraelyje.
Dar prieš „Eurovizijos“ atrankos finalą Jurijus atvirai kalbėjo apie dabar jau aukščiausiai įvertintą savo pasirodymą bei paauglystėje užgimusį begalinį norą dainuoti, atvedusį jį prie populiariausio dainų konkurso Europoje durų.
Jurijau, kokie komentarai per šią atranką apie jūsų pasirodymą jums įstrigo labiausiai?
Į visus juos reaguoju vienodai. Komisijos nariai tam ir yra, kad išsakytų savo nuomonę. Kartais komisijos nario komentaras gali būti taiklus, bet žiūrovui jis nepatiks. Į visa tai aš linkęs tik pusiau kreipti dėmesį, jei taip galima išsireikšti. Gavęs kritikos, viską apsvarsčiau, tačiau niekada nenorėjau iš Kauno Zoologijos sodo tempti vargšų liūtukų. Esu minimalistas ir man labai patinka dabartinio pasirodymo vizualizacijos, tad tikrai nesitikėkite kažkokių fejerverkų.
Prieš kelis metus padėjote Gyčiui Ivanauskui, kai šis dalyvavo „Eurovizijos“ atrankoje, prisidengęs Lolitos Zero įvaizdžiu. O šiais metais dėl savo pasirodymo su juo konsultavotės?
Gytis Ivanauskas manęs tuomet paprašė ir aš iš karto sutikau. Jis – geras draugas ir nuostabus choreografas. Tačiau šiais metais man nelabai buvo dėl ko su juo konsultuotis, nes pasirodymas nereikalauja scenografo pagalbos.
Tikriausiai pusė Lietuvos apie tokį Jurijų sužinojo tik dabar. Anksčiau padėdavote kitiems atlikėjams kaip „back“ vokalistas.
Kiekvieno asmeninis reikalas. Ir jei žmogui priimtina būti „back“ vokalistu – puiku. Nepamirškime, kad dažnai jie – stipresni už pagrindinį atlikėją. Tiesa, tikriausiai tuo nebeužsiimsiu. Tai buvo nuostabi patirtis, mokėjimas prisitaikyti prie kitų atlikėjų, dainavimas su jais man leido tobulėti.
Oficialiai niekur vokalo pamokų nelankiau. Prieš ir per „Euroviziją“ labai padėjo Edmundas Seilius ir Viktorija Kalpokaitė.
Pamenu, kai kadaise pradinėse klasėse lankiau muzikos mokyklą, tai buvo be galo seniai. Su metais mano balsas formavosi taip, kaip aš dainuodavau. Esu nevisiškai patenkintas, kaip tai įvyko, todėl ir lankausi pas anksčiau minėtus žmones. Be jų aš negalėčiau eiti toliau.
Dainavote ir chore.
Dainuoti aš pradėjau nuo šešiolikos metų. Pas mokytoją Praną Mačernį dainavau chore. Šis žmogus buvo iš tų, tikėjusių, kad dainuosiu toliau. Pirmasis muzikinis projektas, kuriame prisistačiau kaip solistas, buvo „Lietuvos talentai“.
Kodėl į atranką ėjote su daina „Run With The Lions“? Kas ją sukūrė?
Trys žmonės rašė „Run With The Lions“. Ta daina man tiesiog pasimaišė prieš „Eurovizijos“ konkursą. Užteko, jog interneto platybėse kūrinys „užkliuvo už ausų“. Bet aš ir pats rašau žodžius, beveik visos mano išleistos dainos – autorinės.
Interneto platybėse? Kur yra toji vieta, kur atlikėjas gali rasti „Eurovizijai“ tinkamą kūrinį?
Imsiu ir išduosiu geriausias vietas (nusijuokia).
Ką norite pasakyti komisijai ir žiūrovams, kurie jus palaikė?
Tiek komisijai, tiek žiūrovams, esu be galo dėkingas. Vis dar nepriprantu prie idėjos, kad buvau įvertintas tarp geriausių. Esu beprotiškai dėkingas. Ėjau į sceną, žinojau, kad esu pasiruošęs, bet, kad taip gražiai mane priims, nebūčiau pagalvojęs.
Esate kada nors buvęs Izraelyje?
Izraelyje dar nesu lankęsis. Atstovauti Lietuvai – didžiulė garbė. Žinoma, ir atsakomybė.
