Daugybės šeimų fotoalbumus puošia Gintarės darytos nuotraukos, o ji pati pajuokauja, kad kartais pasijunta kaip savo klientų šeimos narys, kadangi dažnai tenka sudalyvauti visose svarbiausiose klientų šventėse – pradedant vestuvėmis ir tęsiant vaikučių gimimo, krikštynų ar gimtadienių įamžinimu. Ši jauki, miela ir draugiška moteris greitai nusipelno visų šeimos narių simpatijų ir dažnas nustemba, sužinojęs, kad menišką jos prigimtį kurį laiką buvo užgožę rimti ir griežti politologijos mokslai.
Gintarė vaikelio susilaukė vos pabaigusi magistro studijas, tad savo jėgų išbandyti politologijoje taip ir nespėjo. Tačiau vaiko gimimas leido pamąstyti, ką ji iš tikrųjų norėtų veikti ir kokioje srityje siekti karjeros. Buvimas namuose, auginant mažylį, leido prisiminti seną svajonę – fotografiją. Tad, kai sūnelis užmigdavo, jaunoji mama sėsdavo prie kompiuterio ir naršydavo visus įmanomus šaltinius, susijusius su fotografija.
„Taip pamažu pradėjau praktikuotis ir pajaučiau, kad tos kelios valandos, kai ištrūkstu iš namų į fotosesiją, atneša naudos visiems. Ir aš atsigaunu, pakeitusi namų aplinką ir siekdama savo svajonės, ir vyras džiaugiasi matydamas mane, kupiną entuziazmo bei turinčią nauju jėgų rūpintis mažyliu. Taip po truputį įsisukau į šią sritį ir dabar džiaugiuosi, kad pasibaigus vienam švenčių sezonui, kalendorius iš karto užsipildo kito sezono užsakymais“, – pasakoja PhotoBAL pseudonimu prisistatanti fotografė.
O paklausta, ar būtent motinystė lėmė tokį gyvenimo vingį, kai vos pabaigti politologijos mokslai buvo nustumti į šalį, Gintarė nedvejodama atsako „taip“: „Jeigu ne sūnus, aš nemanau, kad būčiau turėjusi tiek laiko investuoti į šią sritį. Tikriausiai būčiau ieškojusi darbo, kuris iš karto neštų pajamas. O fotografija reikalavo daug laiko, įdirbio, finansų, rezultatai pasirodo gerokai vėliau.“
„Ši sritis dar labai dėkinga tuo, kad susitikti su klientais aš galėdavau, pavyzdžiui, sūnaus pietų miego metu. Tad pamaitindavau, pakeisdavau sauskelnes, paprašydavau, kad su mažyliu liktų vyras, mano brolis ar seneliai, ir išbėgdavau fotografuoti. Pradžioje didelių švenčių nevažiuodavau įamžinti, tad ir vaiko visai dienai palikti nereikdavo. Užtrukdavau vos valandą ar kelias, tad mažylis kartais net nepajusdavo, kad buvau išėjusi“, – savo srities privalumus vardina Gintarė Simanavičienė.
Dalyvaudama „Canywhere“ organizuotame projekte „Tapusi mama, atradau save“, moteris norėjo savo pavyzdžiu parodyti moterims, kad ne visada reikia pirmiausia susikurti karjerą, o tik tada kurti šeimą, susilaukti vaikų: „Pati ryžausi pirmiausia susilaukti vaikelio, o tik tada mąstyti apie rimtus karjeros planus. Nes jau tada suvokiau, kad išbandyti įvairias profesijas, sritis, darbus, aš turėsiu visą gyvenimą, o štai susilaukti vaikučių moteris savo gyvenime turi ribotą laiką.“
„Mano prioritetas buvo šeima ir labai džiaugiuosi priėmusi tokį sprendimą. Į mano gyvenimą atėjęs mažylis netgi padėjo atrasti save, sritį, kurioje galiu realizuoti savo gebėjimus ir siekti karjeros aukštumų. O šeimos parama ir namuose augantis sūnus tik pagelbėja tai padaryti. Man lengviau suprasti šeimas, jų poreikius, atrasti bendrą kalbą, kai dalyvauju ir įamžinu jų gražiausias akimirkas. Būna juk, atvažiuoji įamžinti mažylio pirmosiomis jo gyvenimo dienomis. O jis tai verkia, tai jį pamaitint reikia, tai sauskelnes pakeisti. Taip planuota trumputė fotosesija išsitempia iki kelių valandų. Bet aš viską suprantu, pati juk visą tai praėjau. Raminu mamą, kad ji nestresuotų, kad aš palauksiu, o mažylio poreikiai čia svarbiausi. Visi nurimsta ir pridarome gražiausių nuotraukų. Gal dėl to ir tampu nuolatine tų šeimų fotografe. O juk neturėdama savo mažylio negalėčiau taip gerai suprasti kitų tėvelių,“ – įkvepiančiai savo pasakojimą projektui „Tapusi mama, atradau save“ užbaigia Gintarė.