Filmą apie Mūzą Rubackytę sukūrusi prodiuserė Ž.Gallego: „Ji tapo ir mano įkvėpėja“

Živilė Gallego / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Živilė Gallego / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
2024-01-29 15:04
AA

„Dokumentikoje labai sunku padėti tašką, ypač jei pasakoji asmenybės istoriją“, – sako kino gamybos kompanijos „Fralita Films“ vadovė, prodiuserė Živilė Gallego. Išties, naujausio jos prodiusuoto dokumentinio filmo „Mūza“ herojės – pasaulinio garso lietuvių pianistės, muzikos pedagogės, profesorės Mūzos Rubackytės gyvenime ir planuose – dar daug nuostabių įvykių ir koncertų. Prodiuserė tikra: labai gali būti, kad apie Mūzą bus sukurtas dar ne vienas dokumentinis, o gal ir vaidybinis kino filmas.

Kino režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Mūza“ centre – nuostabi tarp Vilniaus, Paryžiaus ir Ženevos gyvenančios, didžiausiose pasaulio koncertų salėse grojančios talentingos muzikės istorija. M.Rubackytė filmo žiūrovus kviečia į muzikos ir jausmų kelionę, kurioje atsiveria aukštosios muzikos pasaulio užkulisiai, meistriškumo pamokos, menininkės gyvenimo ir meilės istorijos.

Filmo prodiuserė Ž.Gallego pasakoja, kad toji kelionė prasidėjo 2019 metais ir užtruko daugiau nei penkerius metus. Kūrybinė grupė – filmo režisierė A.Marcinkevičiūtė, operatorius Rytis Kurkulis, garso režisierius Jonas Jocys ir ji pati kartu su Mūza keliavo po koncertų sales, po miestus, kuriuose ji gyvena: „Mes neturėjome asistentų, tarp mūsų nebuvo žmogaus, kuriam rūpėjo didesnis honoraras, atrodo, visi kartu kūrėme filmą, kuris augino ir mus pačius. Nepaprasta patirtis dalyvauti didžiausiuose koncertuose, matyti muzikos pasaulio virtuvę, emocijas užkulisiuose“, – kūrėjų komandos vienybę ir draugystę pabrėžia filmo prodiuserė.

Živilė Gallego / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vėlesniame filmo kūrimo etape prisijungė dar keletas komandos narių. Itin šiltas bendradarbiavimas vyko su lietuvių kilmės kompozitoriumi Gabrieliu Orentu.

Filmavimai prasidėjo Paryžiuje, tačiau tada dar niekas nežinojo, kad po metų pasaulį sustabdys COVID-19 pandemija ir visos suplanuotos kelionės bus atšauktos. „Planavome kartu su Mūza vykti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur turėjo vykti jos koncertai, tačiau koncertus atšaukė“, – pasakoja filmo prodiuserė ir priduria, kad Mūzos muzikinių pasirodymų filme bus užtektinai – filmuota nuostabiose Paryžiaus, Budapešto koncertų salėse ir, žinoma, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Galimybė patirti koncerto džiaugsmą yra dar viena priežastis, kodėl šį filmą geriau žiūrėti dideliame ekrane kino salėje. Filme skamba daug gražių muzikos kūrinių, įrašų iš studijos, kurioje Mūza įrašinėjo savo albumus. „Filmo žiūrovai atras „du viename“: pasakojimą apie ypač įdomią asmenybę ir kartu išskirtinį klasikinės muzikos koncertą“, – žada filmo „Mūza“ prodiuserė.

Živilė Gallego / Asmeninio albumo nuotr.

Iki šio filmo klasikinės muzikos pasaulis kino prodiuserei Ž.Gallego buvo mažai pažįstamas. Ji sako, kad būtent Mūza ją panardino į muziką, leido prisiliesti prie jos pasaulio: „Buvau girdėjusi apie Mūzą, be abejo, kas apie ją nėra girdėjęs? Tačiau filmas man leido pažinti nepaprastai stiprią asmenybę, kuri sunkiu darbu susikūrė karjerą. Su režisiere norėjome nuosekliai papasakoti jos istoriją – nuo vaikystės iki dabartinio laiko. Mums buvo svarbu perteikti kūrėjos kelią, jos nuotaikas ir Mūzai itin svarbų laisvės momentą – ištrūkusi iš sovietinio laikotarpio, savo karjerą Prancūzijoje ji turėjo pradėti nuo nulio. Buvo įdomu sužinoti, ar visą savo gyvenimą investavęs į muziką kūrėjas iš tiesų yra laimingas? Ar, turėdamas galimybę grįžti atgal, jis rinktųsi tą patį kelią? Ar karjera, pasiekimai netrukdo asmeninei laimei?“

Filmavimo grupė su Mūza

„Dokumentika leidžia pažinti žmones ir reiškinius, štai kodėl tarp vaidybinių filmų Ž.Gallego sako visada turinti ir dokumentinį, kuris tampa jos sielos kelione. Filmas apie Mūzą jai tapo išskirtiniu, inspiravusiu jos pačios kūrybiškumo įkvėpimą. „Neabejoju, kad filmas įkvėps ir žiūrovus, jie ras, ko iš Mūzos kelio pasimokyti. Pasaulinis pripažinimas neateina lengvai, susipažinusi su muzike supratau, kiek disciplinos, kiek alinančio darbo yra jos gyvenime ir kiek daug ji turėjo aukoti muzikai“, – teigia filmo prodiuserė.

Didžiulė sėkmė filmui, kad jo kūrėjams pavyko gauti daug archyvinių kadrų, – pianistė nuo mažens buvo filmuojama. Apie kai kurių kadrų egzistavimą nežinojo nė ji pati. Dvejus metus filmo kūrybinė grupė žvejojo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip M.Rubackytė Budapešto pianistų konkurse gauna pirmąjį savo tarptautinį apdovanojimą. „Aš jau buvau nuleidusi rankas, tačiau Budapešte turėjome nemažai pagalbininkų, tarp jų radosi žmogus, kuris padėjo mums tą medžiagą gauti. Kokia laiminga buvo Mūza!“ – pasakoja Ž.Gallego.

Kadras iš filmo „Mūza“ / Asmeninio albumo nuotr.

Dokumentinio filmo „Mūza“ premjera Lietuvos kino teatruose – vasario 23-iąją, tačiau čia filmo kelionė tik prasideda. Kovą filmas iškeliauja į JAV, Bostono mieste, vyksiantį Baltijos šalių filmų festivalį, po jo – didžiulis filmo parodymas Niujorke, kai jį galės išvysti ir Šiaurės Amerikos lietuvių verslo konferencijos dalyviai, vėliau laukia kiti festivaliai ir būtinai filmo premjera Mūzos mieste – Paryžiuje.

A.Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Mūza“ kino teatruose pasirodys nuo vasario 23 dienos. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi „Acme Film“.