Metų pradžioje garsiai nuskambėjo ginčas tarp vyriškų drabužių dizainerio, partizanų aprangos tyrėjo Giedriaus Paulausko ir Lietuvos kultūros tarybos (LKT), kuomet dėl „nepakankamai pagrįsto temos aktualumo bei nevienareikšmiško vertinimo“, kūrėjui nebuvo skirta stipendija autentiškos Lietuvos laisvės kovų dalyvių uniformos atkūrimo projektui. Tačiau dizainerio iniciatyva sudomino ne tik jaunosios kartos mados gerbėjus. Prie projekto prisijungus privačiam rėmėjui, G. Paulauskas tęsia istorinės partizanų uniformos rekonstravimo darbus, paliksiančius pėdsaką Lietuvos kostiumo istorijoje.
Pasak kūrėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) praėjusią savaitę paskelbus, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus yra laikomos genocidu, dar kartą primintas šios temos aktualumas. „Europos kontekste šiam istoriniam laikotarpiui suteikta ypatinga reikšmė. O mūsų šalies muziejuose beveik nėra išlikusių autentiškų drabužių ar jų detalių. Turime gerbti savo praeitį ir ateities kartoms palikti išliekamąją vertę,“ – sako LKT pozicija nusivylęs dizaineris.
G. Paulauskas kraipėsi į LKT, kurios sprendimu partizanų uniformos atkūrimo projektui finansavimas nebuvo skirtas. LKT pateikti motyvai, kad ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai yra nepakankamai aktuali tema, sukėlė visuomenės ir kai kurių seimo narių pasipiktinimą. Dėl paraiškas vertinančių ekspertų išsakytos pozicijos, esą partizanų tema gali būti vertinama nevienareikšmiškai, prieš žiniasklaidą turėjo teisintis ir Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Viešai išsakyti politikų, visuomenės veikėjų ir paties dizainerio argumentai LKT pozicijos nepakeitė ir ši laisvės kovotojų atminimo idėja šių dienų kontekste institucijai vis dar neatrodo aktuali.
Tačiau autentiškos partizanų uniformos atkūrimo darbams LKT sprendimas neturėjo lemiamos įtakos. G. Paulauskas bendram projektui, suvienijo jėgas su atsargos karininku Dariumi Antanaičiu, tapusiu aktyviu idėjos rėmėju ir skyrusiu finansinę paramą tolimesniam projekto įgyvendinimui.
„Giedriaus darbas yra svarbus ir prasmingas. Esu tikras, kad tokios iniciatyvos privalo būti skatinamos valstybės. Jos yra mūsų šalies istorija, karių ir piliečių, kurie kovojo vardan mūsų laisvės ir Nepriklausomybės, atminimas. Tai įrodymas, jog kiekvienas iš mūsų yra savo valstybės karys. Esu tikras, kad bendromis jėgomis projektas bus įgyvendintas,“ – sako D. Antanaitis.
Pagal archyvinę medžiagą, nuotraukas ir rastus muziejuose dokumentus bus rekonstruota partizano ekipiruotė. Dizaineris neslepia, kad atkurti kostiumą yra kur kas sudėtingiau nei kurti šiuolaikinę madą.
„Šis projektas – tikras profesionalumo išbandymas. Reikia atkurti ne tik uniformos siluetą, tačiau ir to laikmečio konstravimo, siuvimo technologijas. Restauruojami audiniai, ieškoma autentiškų detalių – dirželių, sagų,“ – proceso eigą aiškina dizaineris.
Pasak G. Paulausko, nors atkūrimo darbai imlūs laikui, tačiau įgyvendinus projektą, galėsime vizualizuoti Lietuvos laisvės kovų laikotarpį ir tinkamai pagerbti partizanų atminimą.
„Pastebiu, kad jaunajai kartai tai yra labai įdomu ir aktualu. Tad manau, kad reikia kuo daugiau kalbėti šia tema, o mūsų projektas, tikiu, padės geriau pažinti svarbiausius šalies raidos etapus,“ – sako kūrėjas.