Diskusija MO muziejuje: ar kultūrinis švietimas turėtų remtis tik mūsų tautine tapatybe?

Lietuva ir pasaulis vs. Lietuva ar pasaulis. Kiek pasaulinė kultūra yra mūsų? / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Lietuva ir pasaulis vs. Lietuva ar pasaulis. Kiek pasaulinė kultūra yra mūsų? / Ryčio Šeškaičio nuotr.
Rūta Giniūnaitė
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-10-21 17:29
AA

Ar baigę mokyklą galime save vadinti kultūriškai išsilavinusiais ir kokia kultūrinė edukacija turėtų būti vystoma Lietuvos švietime? Kokį vaidmenį Vakarų kultūra turėtų užimti mūsų gyvenime? Sekmadienį į šią diskusiją MO muziejaus atidaryme kvietė rašytoja Gabija Grušaitė ir kostiumų dizainerė Liucija Kvašytė. Pokalbį moderavo žurnalistas Karolis Vyšniauskas.

Kompleksas dėl lietuviškos tapatybės

Romano „Stasys Šaltoka: Vieneri metai“ autorė G. Grušaitė pradžioje pabrėžė, kad svarbiausias lietuviškos kultūrinės edukacijos bruožas yra nacionalinės tapatybės sudarymas. Tačiau, anot rašytojos, jis yra suprantamas per siaurai.

„Mūsų vadovėliai skirti ugdyti „gerą skonį“ ir, pavyzdžiui, Jurga Ivanauskaitė jam nepriskiriama, todėl apie ją mokyklose mokomės mažai. Gal mes nepasitikime savo lietuvybe ir noras integruoti Vakarų kultūrą yra suprantamas kaip gėda? Mokiniai tokiu atveju tampa aukomis suprasdami rašytojus labai siaurame kontekste“, – sako G. Grušaitė.

Lietuva ir pasaulis vs. Lietuva ar pasaulis. Kiek pasaulinė kultūra yra mūsų? / Ryčio Šeškaičio nuotr.

Kaip pavyzdį ji pateikė Žemaitę, kuri daugeliui asocijuojasi su kaimu ir nuobodžiais tekstais, tačiau retas kuris žino, jog Žemaitė buvo viena pirmųjų Lietuvos feminisčių, turėjo jauną meilužį, gyveno viena, o jos stilius buvo asmenybės ir vertybių pareiškimas.

Dizainerė L. Kvašytė apie identitetą kalbėjo per mados prizmę: „Sakyčiau, kad šioje sferoje lietuvybė dar nėra pakankamai atrasta. Dizaino pamatas, kurį padėsime, bus startas, kaip mes pateiksime save pasauliui. Dalyvaudama Londono mados savaitėje mačiau, kad, pavyzdžiui, lenkai pateikė labai plakatišką kūrybą. Mano modeliai nebuvo labai lietuviški, nes manau, kad menas neturi tautybės.“

Nuo dabarties iki praeities

Žurnalistas K. Vyšniauskas kėlė klausimą, kiek kultūrinio konteksto turėtų būti pateikiama jau mokykloje, o kiek tai turėtų būti asmeninio domėjimosi sritis. Pavyzdžiui, kodėl apie Marcelio Duchampo „pisuarą“ negalime sužinoti anksčiau?

Anot G. Grušaitės, jei į mokymo programą sudėsime daug autorių, išsilavinimas nebūtinai pagerės. Ji siūlė atvirkštinę mokymosi tvarką – eiti nuo dabarties iki praeities konteksto.

Lietuva ir pasaulis vs. Lietuva ar pasaulis. Kiek pasaulinė kultūra yra mūsų? (6 nuotr.)