Į pasaulį atėjęs naujas žmogutis – neapsakoma laimė. Deja, praėjus pirmojo susitikimo euforijai, daugelis naujai iškeptų mamyčių sunerimsta, kad mažasis jų džiaugsmelis atrodo ar elgiasi ne taip, kaip rodoma reklamose ar kino filmuose...
Vaikučio susilaukusios mamos nerimauja dėl pačių įvairiausių dalykų: kodėl naujagimis atpila, kodėl jo odelė paraudusi ar pageltusi ir pan. Pasak pediatrų, daugelis šių mažylio būsenų, dėl kurių taip nuogąstauja mamos, yra visiškai normalios. Tereikia šiek tiek pasidomėti naujagimio fiziologija ir taps kur kas ramiau.
Taigi šįkart ir nutarėme pakalbėti apie kai kuriuos dalykus, kurie naujagimių mamoms, ypač toms, kurios gimdo pirmąkart, gali pasirodyti neįprasti ir bauginantys.
Paslaptingieji Apgar balai
Pirmasis nervų stiprybės „egzaminas“ naujai laukia tuoj pat po gimdymo. Vos išvydęs kūdikėlį, gydytojas jį įvertina balais. Jei dešimt balų, puiku – laiminga mama per daug ir nesuka galvos, ką tie balai reiškia. Bet jei mažyliui balų skiriama mažiau, tuoj sukirba klausimai: kodėl? Ar mano kūdikiui kažkas negerai? Ar jis prastesnis už kitus?
Iš tiesų Apgar skalė jokiu būdu nerodo, kad mažai balų gavęs kūdikėlis ateityje bus prasčiau išsivystęs ir ligotas, o įvertintas aukščiausiu balu augs sveikas kaip ridikas. Tai tiesiog naujagimio būklės po gimimo vertinimo testas. Jis padeda gydytojams susiorientuoti, ar naujagimis jaučiasi gerai, ar jam reikia pagalbos (išvalyti kvėpavimo takus, padaryti širdies masažą, atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją ir pan.).
Apgar testas įprastai atliekamas pirmąją ir penktąją minutę po gimdymo. Jei naujagimis įvertinamas 10–8 balais, vadinasi, jo būklė yra normali ir nereikia jokios papildomos pagalbos. 7 ir mažiau balų – tai ženklas, kad gimdamas vaikutis galbūt pristigo deguonies ir pan., tad jam turi šiek tiek pagelbėti medikai. Beje, gimusiems anksčiau laiko kūdikiams žemesni balai – normalus dalykas, nes jų organizmas dar nepakankamai subrendęs.
Neteko svorio
Pasak specialistų, sveiko ir išnešioto naujagimio normalaus svorio vidurkis – nuo 2500 iki 3500 gramų. Tiesa, šiais laikais vis dažniau pasitaiko ir keturis kilogramus viršijančių kūdikių. Pasak mokslininkų, ūgis ir svoris dažniausiai yra paveldimi iš tėvų. Taip pat pastebėta, jog berniukų svorio vidurkis kiek didesnis nei mergaičių, o pirmagimis dažnai sveria mažiau nei antrasis šeimos vaikas. Vis dėlto visi naujagimiai turi vieną bendrą svorio ypatumą – pirmomis paromis po gimdymo jie netenka net iki 10 proc. gimimo svorio. Taigi jei jūsų mažylis tapo lengvesnis keliais šimtais gramų, nerimauti tikrai neverta – tai normalus fiziologinis reiškinys. Per pirmąsias dvi savaites prarastas svoris paprastai sugrįžta. Per pirmąjį mėnesį naujagimis vidutiniškai turėtų priaugti ne mažiau kaip 500 g skaičiuojant nuo gimimo svorio.
Nesusipratimas dėl plaukų
Kad vieni vaikiukai gimsta beveik plikomis galvytėmis, o kiti su vešliomis šukuosenomis – tai aišku visiems. Tačiau kai mamos neįprastai daug plaukelių išvysta ant viso kūdikio kūnelio, baisiausiai sunerimsta. O jei tai dar mergaitė, kai kurios išvis puola į paniką ar net susimąsto: ar čia ne apsigimimas? Tokius nuogąstavimus išgirdę gydytojai tik nusišypso.
Tai absoliučiai normalus reiškinys. Pūkeliais būna padengtas dar vaisiaus kūnelis. Artėjant gimdymo laikui, tie pūkeliai pradeda slinkti ir gimties akimirką jų jau beveik nebebūna. Visgi ant kai kurių kūno vietų (ypač petukų, nugarytės) ne vienam kūdikiui jų vis dar gali liekti. Neišnešioti kūdikiai paprastai būna plaukuotesni nei gimę laiku. Bet kuriuo atveju galite būti visiškai ramios – tie plaukeliai netrukus visiškai nuslenka.
Ar užtenka pieno
Daugelį nepatyrusių mamų ypač dažnai kamuoja klausimas, ar kūdikėliui pakanka pieno. Neretai tenka išgirsti sakant: „Aš visiškai neturėjau pieno, todėl nuo pat pradžių maitinau mišinukais.“ Žindymo žinovės tokį pasakymą kaipmat atremtų argumentais.
Tyrimais įrodyta, jog dėl fiziologinių priežasčių moterys kūdikių žindyti negali ypač retai. Visais kitais atvejais pieno netenkama dėl pačių mamų patirties stokos, padarytų klaidų arba... nepakankamos motyvacijos. Žinoma, ne visos moterys turi vienodai daug pieno. Tačiau labai norėdama išmaitinti savo kūdikį bent iki pusės metų gali beveik kiekviena.
Pasak specialistų, viena dažniausių klaidų – skubotas mažylio primaitinimas. Daugybė moterų mano, jog praėjus vos parai po gimdymo pieno bus nors kibirais semk. Deja, kartais, ypač pagimdžius pirmąkart, jo randasi labai pamažu. Nesulaukusi norimo rezultato, gimdyvė susijaudina, kad kūdikis jau miršta iš bado, ir pamaitina jį mišinuku. Sotus vaikutis, užuot žindęs krūtį ir skatinęs gamintis pieno tiek, kiek jam reikia, ramiai snūduriuoja. Taigi tas prarastas laikas gali būti lemiamas – pienas iš tiesų gali pradingti.
Kad taip nenutiktų, žindymo konsultantės pataria štai ką: pirmąkart kūdikį stenkitės pamaitinti per pirmąsias dvi tris valandas po gimdymo, o vėliau kiek įmanoma dažniau dėkite prie krūties ir tiek kartų, kiek kūdikis pageidaus. Jei mažylis šlapinasi ne mažiau kaip šešis kartus per parą, o jo išmatos gelsvos spalvos – tai ženklas, kad pieno jam pakanka.
Neįprastai tuštinasi...
Kai kada jaunas mamas iš vėžių išmuša tamsiai žalia naujagimio išmatų spalva. Galite dėl to nenuogąstauti – tai nereiškia, kad jūsų atžalėlei kažkas negerai. Kelias pirmąsias paras visi naujagimiai tuštinasi vadinamuoju mekonijumi, kurio jų žarnyne atsiranda dar gyvenant mamos pilve. Tik maždaug po 2–4 parų, kai mažojo žarnynas pripildomas mamos pienu, išmatos tampa šviesiai gelsvos.
Šlapinasi naujagimis taip pat neįprastai. Nenustebkite, jei sauskelnėse išvysite oranžinių dėmių. Pirmąją savaitę su kūdikio šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties. Jei pirmą parą po gimimo vaikutis nepasišlapins, taip pat nesinervinkite. Apie 10 proc. naujagimių pirmąkart sauskelnes sudrėkina tik antrą parą.
Odelės keistumai
Paprastai posakiu „oda lyg kūdikio“ apibūdiname tobulai lygią, gražią ir glotnią odą be menkiausių defektų. Deja, naujagimio odelės tobula nepavadinsi (turime galvoje reklamine prasme). Tarkim, ant jo veidelio gali išryškėti baltų spuogelių. Tepti visokiais tepalais ar kitaip gydyti tikrai nereikia – jų atsiranda dėl aktyvios riebalų liaukų sekrecijos ir per 2–3 savaites paprastai išnyksta negydomi.
Daugelio kūdikių odelė pirmosiomis dienomis po gimdymo parausta, tampa „marmurinė“ ar pleiskanota. Kai kurie mažyliai pageltonuoja it morkos. Apskritai vadinamoji naujagimių gelta pasireiškia daugeliui kūdikių. Tik vieniems ji pranyksta beveik nė nepastebėta, kitiems netgi reikia padėti ją įveikti.
Kodėl naujagimiai 3–4 parą pageltonuoja? Medikų paaiškinimas štai koks: tik gimęs naujagimis pradeda kvėpuoti plaučiais, tad jam jau nereikia gausybės eritrocitų, kurie mamos įsčiose aprūpindavo jį reikiamu kiekiu deguonies. Netrukus minėtieji eritrocitai pradeda irti. Viena iš jų irimo produktų yra geltonoji medžiaga bilirubinas. Kūdikio organizmas turi jį pašalinti. Būtent dėl bilirubino odelė ir tampa geltona. Jei gelta užsitęsia ilgiau kaip dvi savaites, reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti tyrimus.
Akių fokusai
Neonatologai ir pediatrai pasakoja, kad neretai pasitaiko, kai baisiausiai susikrimtę tėveliai atskuba skųstis, jog vaikutis žvairuoja. Iš tiesų į šalis nuklystančios naujagimio akytės visai nereiškia, kad ir ateityje jis bus žvairas. Ką tik gimę kūdikėliai paprastai būna trumparegiai, neskiria spalvų, prieblandos nuo dienos. Dėl pernelyg silpnų akies obuolį valdančių raumenų ilgėliau sutelkti žvilgsnį į vieną objektą jiems taip pat titaniška užduotis. Taigi nieko nuostabaus, kad akytės, nepavydamos viena kitos, kartais „bėgioja“ į šalis. Tačiau mažojo regėjimas greitai progresuoja. Retais atvejais fiziologinis žvairumas užsitęsia iki pusės metų.